ES Archives - Page 5 of 8

Gėlės – gražu, bet kas atsiprašys moterų už trijų kampų kombinaciją?

Kovo 8-oji – puiki proga atsiprašyti moterų už trijų kampų kombinaciją. Už naštą, laikant tris namų kampus. Buitis, vaikų ir artimųjų, sergančiųjų priežiūra. Darbas po darbo. Kasdien. Be išeiginių. Keliaujant po Lietuvą, man moterys ne kartą sakiusios, kad laiko ir ketvirtą namų kampą. Savo vyrus. Atsiprašyti. Už vyriškus smūgius namų virtuvėse – už paslėptą, slepiamą ir net tyliai toleruojamą smurtą prieš moteris. Tarptautinė moters diena yra tinkama proga atsiprašyti moterų ir už „stiklines lubas“, kai moterims vis dar sunku kopti karjeros laiptais, nes jos neva dar ir mažiau protingos. Arba augina vaikus, o tai neva trukdys dirbti. Už vyriškus smūgius namų virtuvėse – už paslėptą, slepiamą ir net tyliai toleruojamą smurtą prieš moteris. Ir už mažesnius atlyginimus, už diskriminaciją pagal amžių – taip pat atsiprašyti. 35 metų moteris jau nurašoma, nes nebeg ...

A. Brazas, R. Duchnevič. Savivalda, regionų plėtra, planavimas

Penktadienį (2020.02.14) EP nario J. Oleko biure Vilniuje vyko LSDP vidaus reikalų komiteto posėdis. Tema savivalda, regionų plėtojimas, socialinės - ekonominės plėtros planavimas. Mums visiems prieš akis kelrodžiai: JT tvarios plėtros tikslai (Sustainable Development Goals), ES žalioji politika (The European Green Deal) ir ES žmogaus teisių socialinis ramstis. Ar Lietuva ir jos regionai bei savivaldybės pasiruošusios priimti ES žaliosios politikos iššūkius? Dėl to kyla nemažai klausimų. Pvz., jau turime Lietuvos nacionalinės pažangos programos (LNPP) projektą, kuriame siekiai ir tikslai atliepia ES siekius ir tikslus, bet siūlomi veiksmai ir priemonės bei pažangos vertinimo indikatoriai (rodikliai) kelia pagrįstų abejonių. Tų abejonių padaugėja, kai LNPP palygini su sektoriniais planais, pvz., nacionaliniu energetikos ir klimato sektoriaus (NEKS) planu - prie ...

Vilija Blinkevičiūtė: „Pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai“

Dirbantis žmogus neturi skursti ir negali būti išnaudojamas. O tais, kurie negali pilnavertiškai dirbti, turi būti pasirūpinta. Būtent tokius šių metų Europos Parlamento sprendimus išskiria Vilija Blinkevičiūtė. Apie priimtus ir būsimus sprendimus – pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke V. Blinkevičiūte. Gerbiama Vilija, kokie šių metų Europos Parlamento sprendimai buvo patys svarbiausi? Svarbių buvo daug, bet šiandien išskirčiau kelis, kurie skirti dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, direktyva (privalomas dokumentas visoms valstybėms) dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Ir Lietuvoje, ir Europoje vis daugiau žmonių dirba pagal netipines darbo sutartis, savarankiškai. Nustatyti nauji būtiniausi standartai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visiems darbuotoj ...

Vaidas Rusys. Simuliantų taršos mokestis: Valstiečiai 100 – 0 žalieji

Seimas priėmė „taršos mokestį“, kurį turės mokėti kiekvienas (per)registruojantis automobilį. Simuliantų įstatymas, siekiantis padengti savo išsigalvotą mokestinę reformą: „milijardas milijonui“. Semantinis melas, kai tiesa yra noras užkamšyti biudžeto skylę ir, apgaunant Europos sąjungą, atrodyti, lyg kovotume su klimato kaita. Ko daugiau: valstiečio ar žaliojo? Naujojo registracijos mokesčio reikalauja Europos sąjunga, siekianti iš tikrųjų kovoti su klimato kaita ir mažinti dujas, sukeliančias šiltnamio efektą. Pagal įsipareigojimus Europos sąjungai, Lietuva iki 2030 metų turi mažinti 9 procentais CO2 kiekį, taip pat sumažinti azoto oksidų kiekį 48 procentais iki 2020 metų. Tik primenu, kad iki 2020 metų liko pora savaičių, o įstatymas apskritai įsigalios tik kitais metais. Taršos mokesčio šiame įstatyme yra lygiai tiek pat, kiek valstiečių ir žaliųjų sąjungo ...

J. Olekas apie Briuselyje protestuojančius žemdirbius: tai – aiški žinutė prezidentui

Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaujantis Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų derybose dėl būsimo bendrijos biudžeto, turėtų skirti deramą dėmesį klausimui dėl išmokų Lietuvos ūkininkams, sako Europos Parlamento (EP) narys socialdemokratas Juozas Olekas. Briuselyje, prieš Vadovų tarybos susitikimą Baltijos ir Balkanų šalių žemdirbiai organizavo protestą, dėl Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto bei vienodų sąlygų visiems ES ūkininkams. „Čia yra labai svarbi Europos Vadovų Tarybos pozicija, tad prezidentas G. Nausėda turi nepamiršti, kad, tarp visų prioritetų, šis savo eilės laukia jau dešimtmečius. Prie lietuvių prisijungė ir kitų Baltijos šalių ūkininkai, Balkanų šalių žemdirbiai. Bendromis jėgomis ir skirtingais lygmenimis dirbame ir dirbsime, kad ši problema nebūtų vėl užmiršta ar nukelta”, – sako socialdemokratas J. Olekas. Pasak J. Oleko, Lietuvos žemdir ...

„Valstiečius“ ragina vykdyti įsipareigojimus kultūrininkams: jų algos ir taip mažiausios

Socialdemokratai valstybės biudžete siūlo numatyti papildomus 5 mln. eurų kultūros ir meno darbuotojų, dirbančių savivaldybėse, algoms. Pasiūlymą biudžeto projektui užregistravusi Seimo narė Raminta Popovienė sako, kad kultūros ir meno darbuotojų algos viešajame sektoriuje išlieka vienos mažiausių. Jei Lietuvą lygintume su Europos Sąjungos šalimis, tai mažesnės algos yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje. „Vidutinė alga pernai siekė apie 580 eurų „į rankas“, o dirbančiųjų savivaldybėse algos yra dar mažesnės. Jei Lietuvą lygintume su Europos Sąjungos šalimis, tai mažesnės algos yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje. Specialistų šiame sektoriuje mažėja, be to, sunku pritraukti dirbti žmones į nuo didžiųjų miestų nutolusius regionus“, - teigia Socialdemokratų frakcijai priklausanti R. Popovienė. Pasak parlamentarės, įvertinus biudžeto projektą matyti, kad dalis plan ...

Juozas Olekas. Kada išmokos Lietuvos ūkininkams prilygs ES vidurkiui?

Mūsų ūkininkai jau turėjo gauti išmokas, prilygstančias Europos Sąjungos šalių vidurkiui, pagal stojimo į bendriją sutartį ir pagal Europos Vadovų Tarybos pareikštą nuomonę. Deja, dėl nepakankamai tvirtos Lietuvos tuometinės derybininkų pozicijos, tas sprendimas nebuvo įgyvendintas. Europos Sąjunga iki šiol taip ir nesuvienodino tiesioginių išmokų Europos Sąjungos valstybių narių žemdirbiams, nors tai numatyta dar 2002 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose (Nr. 14702/02). Atskiriems skirtingų valstybių narių ir regionų ūkiams skiriama parama vis dar lieka nevienoda. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žemdirbiams, kurie ūkininkauja 2004 m. į ES įstojusiose šalyse ir jų regionuose, mokamos tiesioginės išmokos yra mažesnės nei tos, kurias gauna ūkininkaujantieji vadinamosiose ES senbuvėse. Gaudami skirtingas išmokas, visų ES šalių ūkininkai turi laikytis vienodų maisto ...