Aurimas Rabačius Archives - Page 2 of 2

Aurimas Rabačius. Aplinkosauginiai siekiai – tušti plepalai

Tvari gamyba ir aplinkosauga – neatsiejami dalykai. Kovos su klimato kaita kontekste kone kiekviena įmonė jaučia (ar bent jau turėtų jausti) pareigą savo gamybos ir veiklos procesus organizuoti taip, kad neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai būtų kuo mažesnis. Vieni tai daro dėl nuoširdžiai jaučiamos socialinės, aplinkosauginės atsakomybės, kiti dėl ekonominių sumetimų, o dar kiti bando prisitaikyti prie aktualijų ir tikisi, kad pasirinkta atsakinga (marketingo) kryptis padės pritraukti naujų klientų ir gauti naujų užsakymų. Gaila, tačiau labai dažnu atveju deklaruojamas požiūris į tvarią veiklą ir atsakingą požiūrį į gamtą bei aplinką tėra tik tuščios deklaracijos. Atsakingą požiūrį į aplinką ir žmonių gerovę deklaravusi „Grigeo Klaipėda“ eilę metų į Kuršių marias leido tonas nevalytų nuotekų. Klaipėdos prokurorai perdavė teismui surinktą medžiagą d ...

Aurimas Rabačius. Kada Kaunas taps labiausiai užterštu miestu Lietuvoje?

Paskutines vasaros dienas prie jūros pasitikę kauniečiai gali džiaugtis, kad bent tokiu būdu pabėgo nuo Kauną užplūdusios smarvės. Po miestą plačiai pasklidęs aitrus nuotekų kvapas buvo juntamas net Laisvės alėjoje, o gyventojai, gelbėdamiesi nuo smarvės, buvo priversti sandariai užsidarinėti langus. Aplinkos apsaugos pareigūnai desperatiškai blaškėsi po miestą ieškodami taršos šaltinio, bet panašu, jog jo taip ir nerado. Du aplinkos apsaugos pareigūnai apvažiavo Kauną, patikrino seniai žinomus galimus taršos šaltinius ir nieko nepešę grįžo į savo biurą. Per vieną nacionalinį televizijos kanalą parodytas siužetas apie aplinkosaugininkus, ieškančius smarvės Kaune, buvo labiau nei graudus. Graudus ir dėl to, kad pareigūnai primityviai bandė ieškoti gamtos teršėjų, ir todėl, jog nekontroliuojami teršėjai Kauną tuoj pavers vienu labiausiai užterštu miestu Lietuvoje. ...

Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

1930 m. pradėtas statyti ir 1932 m. visuomenei duris atvėręs Kauno centrinis paštas – unikalus garsaus architekto Felikso Vizbaro kūrinys, tapęs vienu svarbiausiu reprezentaciniu Kauno miesto statiniu. Ilgą laiką čia veikęs paštas, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje, sumažėjus klientų srautui perkeltas į vieną miesto prekybos centrų, o pastatą nuspręsta parduoti. Lietuvos pašto planams už kone 3,3 milijono eurų parduoti vieną ryškiausių Kauno miesto pastatų pasipriešino visuomenė, todėl sprendimas parduoti pašto pastatą atšauktas. Dėl tolimesnio pastato panaudojimo iš Lietuvos pašto, Kultūros ministerijos, Vyriausybės, Seimo, Susisiekimo ministerijos, paveldosaugininkų ir Vyriausybės atstovų sudaryta darbo grupė. Ši grupė turėjo pateikti siūlymus ne tik dėl Kauno, tačiau ir dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų panaudojimo. Pasiūlymus darbo grupei galėjo pateikti ...

Aurimas Rabačius. Teršiamas Kaunas – neveiksnių institucijų įkaitas

Eilinį, bet nepaskutinį, kartą kauniečiai girdi apie Nemuno taršą naftos produktais iš Juozapavičiaus prospekto teritorijų. Nepaisant bent keletą kartų per metus pastarąjį trisdešimtmetį besikartojančių pranešimų apie Nemuno taršą, niekas nesiima rimtai spręsti susidariusios ir visiems puikiai žinomos aplinkosauginės problemos. Problema daugiau nei aiški. Nors žmonės spėliodavo, kad teršalai Nemune atsiranda nuo plaunamų vagonų, tiesa yra kur kas baisesnė. Beveik dvidešimt metų iki pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Juozapavičiaus prospekte veikė pabėgių impregnavimo gamykla. Joje naftos produktais ir antiseptikais būdavo impregnuojami mediniai pabėgiai. Tiesiog lauke sukrauti pabėgiai būdavo purškiami naftos produktų mišiniu, kuris nuo pabėgių varvėdavo ant žemės ir ilgus metus sunkėsi į gruntą. Jei neklystu, eilinį kartą Aplinkos apsaugos departamento Ka ...

Aurimas Rabačius. Gaisras Kauno daugiabutyje

Kad Kauno mieste, Biržiškų g., griūva daugiabutis, pranešta dar liepos mėnesį. Apie žmonių nelaimę tuomet sužinojo ne tik Kauno miesto ar Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos specialistai, tačiau ir visa Lietuva. Įvykis plačiai nušviestas žiniasklaidoje, į Kauną suvažiavo kone visų Lietuvoje veikiančių televizijų žurnalistai. Neabejoju, sužinojo ir Kauno miesto meras. Tačiau jam prireikė bene trijų mėnesių, kad susiruoštų atvažiuoti į įvykio vietą, apžiūrėtų daugiabutį, pakalbėtų su gyventojais ir galų gale pažadėtų, kad namas bus sutvarkytas ir gyventojai kada nors galės grįžti į savo namus. Pasirodo, skylantys Kauno daugiabučiai – jokia naujiena. Panašus atvejis Kaune fiksuotas dar gegužės mėnesį. Ir tuomet į įvykio vietą sugužėję įvairių institucijų valdininkai tik konstatavo faktą bei nustatė priežastis. Abiem atvejais institucijos bėga paskui traukinį. ...