G. Paluckas: tai, ką ministerija planuoja Klaipėdoje – nusikaltimas

G. Paluckas: tai, ką ministerija planuoja Klaipėdoje – nusikaltimas

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad Vyriausybė turi nedelsiant stabdyti geležinkelio mazgo plėtros projektus Klaipėdos Girulių miške. Pasak G. Palucko, Susisiekimo ministerijos pateikti projektai dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtros prieštarauja viešajam interesui. „Šio projekto derinimas su visuomene imituojamas, žmonių nesiklausoma – informacija yra slepiama, daug manipuliacijų. Tai liudija ir klaipėdiečių bendruomenių kreipimaisi į Vyriausybę. Iškirsti dešimtis hektarų miško ir tankinti taršios pramonės tinklą mieste, kuris ir taip kenčia nuo didžiulės taršos – nusikaltimas prieš žmones“, – sako G. Paluckas. Jei bus iškirstas miškas ir transporto mazgas Giruliuose atsiras, tolesnis plėtros etapas – išorinio giliavandenio uosto Melnragėje vystymas. Visa tai dar labiau pablogintų klaipėdiečių gyvenimo kokybę. ...

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Pesticidai – medžiagos žudančios įvairius organizmus. Didžioji dalis pesticidų yra itin toksiški ir pavojingi žmonėms bei aplinkai. Pagal paskirtį jie skirstomi į keletą grupių ir skirti konkrečioms organizmų grupėms. Pavyzdžiui, insekticidai skirti naikinti vabzdžius, fungicidai naikina grybus ir grybelį, herbicidai – augalus. Didžiausiais kiekiais Lietuvoje naudojami pesticidai-herbicidai. Dažniausiai jie naudojami žemės ūkyje ir yra skirti naikinti piktžolėms, tačiau priklausomai nuo veikliųjų medžiagų ir sudėties gali naikinti visą augaliją. Profesionaliam naudojimui didesni pesticidų kiekiai parduodami tik asmenims ar įmonėms, turinčioms licenciją, kuri turi garantuoti, kad pavojingos medžiagos bus naudojamos pagal paskirtį ir gamtai bus padaryta minimali žala. Bet koks pesticidų poveikis yra žalingas ir gali sukelti įvairias rizikas aplinkai. Įvertinu ...

Modesta Petrauskaitė. Ar Lietuva taps didžiausiu sąvartynu po atviru dangumi?

Modesta Petrauskaitė. Ar Lietuva taps didžiausiu sąvartynu po atviru dangumi?

Seimas nepritarė konservatorių iniciatyvai už aplinkos teršimą atliekomis taikyti papildomą priemonę – automobilių konfiskavimą. Tokią galimybę Seimo nariai buvo numatę, registruodami administracinio nusižengimo kodekso pataisas. Aplinkos teršimas atliekomis šiandien, kaip niekada aktualus. Ypač tai didelė problema miškininkams, kurie kone kasdien fiksuoja naujas miškuose išverstas atliekų krūvas, kurias tvarkydami nebespėja daryti kasdienių, privalomųjų miško priežiūros darbų. Valstybinių miškų valymas nuo taršos yra prievolė, todėl miškininkai tampa miške šiukšlinančių nevalų įkaitais. Šiukšlių miškuose pastebimai pradėjo daugėti per pastaruosius kelis metus. Aplinkos apsaugos pareigūnams, dėl prasto administravimo, priemonių, kuro trūkumo ir atsainaus aukščiausių ministerijos valdininkų požiūrio, negebant tinkamai atlikti savo pareigų, teršėjai kaip reik ...

Modesta Petrauskaitė. Lietuvoje – mokestis už gryną orą

Modesta Petrauskaitė. Lietuvoje – mokestis už gryną orą

1951 m. italų rašytojas Džanis Rodaris, parašęs pasaką vaikams „Čipolino nuotykiai“, turbūt, nesitikėjo, kad jo pasaka, po beveik 70 metų, gali virsti realybe Lietuvoje. Pasakos šalies gyventojus mokesčiais už orą, lietų, sniegą ir krušą terorizavęs valdovas Citronas savo pasekėjų rado ir pas mus. Lietuvos valdantieji karantino metu vertė žmones pirkti apsaugines kaukes, kurioms, net ir sunkiausiu metu, taikė PVM, didžiulėmis baudomis auklėjo visus jas nedėvinčius ir ėmėsi dar vieno žingsnio, kuris gali tapti rimtu precedentu, jau artimiausiu metu leisiančiu apmokestinti žmonių apsilankymą miškuose, pažintiniuose takuose, paplūdimiuose, paupiuose, paežeriuose ar net prie jūros. Dar visai neseniai Kuršių nerijos nacionalinio parko, pavaldaus Aplinkos ministerijai, direktorė, paskelbė, kad nuo 2020 m. gegužės 15 d. bus apmokestinamas parke esančio Naglių gamtinio re ...

Linas Jonauskas. Krauju aptaškytos medžioklės taisyklės

Linas Jonauskas. Krauju aptaškytos medžioklės taisyklės

Prieš du metus saujelė nežalių „valstiečių“ su tuometiniu Aplinkos komiteto pirmininku  K. Mažeika priešakyje užregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis norėjo šalyje leisti medžiokliniais lankais galabyti gyvūnus. Seime medžioklės su lankais įteisinti nepavyko, tačiau K. Mažeikai tapus aplinkos ministru, medžioklė su lankais įteisinta ministro įsakymu, pakeitus Medžioklės taisykles. Ministras įteisino ne tik medžioklę su lankais, tačiau ir visą puokštę kitų sprendimų, kuriuos tiksliausiai apibūdintų terminas  „žiaurus elgesys su gyvūnais“. Medžioklė su lankais Archajiškas, pirmykštės visuomenės medžioklės įrankis lankas – labiau skirtas žudyti gyvūnus savo malonumui, nei užsiimti selekcine medžiokle. Kai kuriose valstybėse komerciniais tikslais tokios medžioklės vyksta, tačiau jų pagrindinis tikslas ne atrankinė medžioklė, kurios metu pirmiausi ...

Linas Jonauskas. Pakabinkime verslininkų tinklus ant vinies

Linas Jonauskas. Pakabinkime verslininkų tinklus ant vinies

2015 m. Aplinkos ministerijoje priėmėme labai drąsų ir ryžtingą sprendimą – uždraudėme verslinę žūklę ežeruose. Kaip parodė gyvenimas, sprendimas buvo ne tik drąsus, bet ir labai naudingas. Šalies ežeruose akivaizdžiai pradėjo daugėti žuvų. Toks pat sprendimas, tik dvejais metais anksčiau, priimtas ir dėl verslinės žvejybos Kauno mariose. Po kelerių metų be žvejybos tinklais, Kauno mariose atlikti tyrimai, kurie nudžiugino ne tik mokslininkus, bet ir visus žvejus mėgėjus. Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, žuvų padaugėjo nuo 440 tonų 2014-aisiais iki 1640 tonų 2018-aisiais. Sprendimus uždrausti verslinę žūklę ežeruose ir Kauno mariose tuomet grindėme labai prasta žuvų išteklių būkle ir neracionaliu bei nesąžiningu valstybės išteklių naudojimu. Žvejai mėgėjai kasmet už žvejybą šalies vandens telkiniuose sumoka po 1,7 mln. eurų, o žvejai verslininkai ...

Modesta Petrauskaitė. Didžiųjų pokyčių metas arba „Darom” – išvalom Lietuvą iki galo

Modesta Petrauskaitė. Didžiųjų pokyčių metas arba „Darom” – išvalom Lietuvą iki galo

Prieš daugiau nei dešimt metų Estijoje startavusi aplinkos švarinimo akcija „Darom“ nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Nuo 2008 m. kasmet vykstanti akcija mūsų šalyje sutraukia kone po du šimtus tūkstančių gamtai neabejingų žmonių, kurie tvarko parkus, apleistas miestelių teritorijas, pamiškes, paežeres ir kitas vietas, kur nevalyvi tautiečiai neleistinai šiukšlina. Per šiuos keturis metus aplinkos apsaugos sistema pasiekė akivaizdų dugną. Keturios iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje įvyko per pastarąją Seimo kadenciją. Akcijos metu Lietuvoje išvalyti tūkstančiai hektarų prišiukšlintų teritorijų, surinkti kalnai šiukšlių, bet, svarbiausia, akcija prisideda prie visų mūsų sąmoningumo, skatinančio tausoti savo aplinką, neteršti, atliekas mesti į konteinerius, jas rūšiuoti ir būti savo kraštą ir gamtą mylinčiais piliečiais. Kalbant apie proveržį apl ...

Close