Prezidentas, kurio inauguraciją bandė sutrukdyti

Prezidentas, kurio inauguraciją bandė sutrukdyti

Kartais sakoma, kad politika yra kaip pašaukimas – esą neįmanoma išmokti politikos: žmogus arba gimsta politiku, arba ne. Ši tezė ginčytina, bet galima susidaryti įspūdį, kad pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ją paneigė: politiku jis tikriausiai nebuvo gimęs, bet daug patyrė, mokėsi ir 1993 m. prezidento rinkimuose sulaukė 1 211 070 rinkėjų palaikymo. Nė vienas vėlesnis prezidentas nėra sulaukęs tokio didelio rinkėjų palaikymo. Net ir šiais laikais apie trečdalis Lietuvos gyventojų A. Brazausko veiklą vertina geriausiai iš visų prezidentų: tai įrodė prieš kelerius metus atlikta apklausa. Knygą „Epochų virsmo sūkuriuose. Algirdo Brazausko politinė biografija“ apie A. Brazauską parašę, bet visuomenei jos dar nepristatę, istorikai dr. Saulius Grybkauskas ir doc. dr. Mindaugas Tamošaitis pasakoja sudėtingą A. Brazausko virsm ...

Socialdemokratai siūlo naują požiūrį tautinėms mažumoms

Socialdemokratai siūlo naują požiūrį tautinėms mažumoms

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seimo nariai parengė Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo siūloma tautinės mažumos gausiai gyvenamoje vietovėje leisti vietovardžius rašyti ne tik lietuvių, bet ir tautinės mažumos kalba. Toks gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir topografinių ženklų rašymas būtų leidžiamas, jei seniūnijoje gyvena daugiau nei 1/3 tautinės mažumos atstovų. Jeigu seniūnijoje tautinės mažumos gyventojų yra mažiau nei 1/3, vietovardžiai mažumos kalba galėtų būti rašomi tik pritarus tos teritorijos gyventojų daugumai. Naujasis įstatymas taip pat sudarytų sąlygas gyventojams kreiptis į savivaldybės institucijas mažumos kalba, o savivaldybė turėtų atsakyti valstybine kalba, bet kartu galėtų pridėti atsakymą ir mažumos kalba. Panašiai mažumų gana gausiai apgyvendintose savivaldybėse būtų galima tei ...

Gintautas Paluckas: sveikinu visus Lietuvai perkopus 100 metų slenkstį

Gintautas Paluckas: sveikinu visus Lietuvai perkopus 100 metų slenkstį

Lietuvos nepriklausomybė labai dažnai vadinama geopolitiniu stebuklu. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui nė viena iš didžiųjų Lietuvos kaimynių nebuvo suinteresuota Lietuvos valstybės sukūrimu su sostine Vilniuje. Tačiau Lietuvos atstovai sugebėjo įžvelgti galimybę, kurią reikėjo išnaudoti. Sušaukę Lietuvių konferenciją jie išrinko Lietuvos Tarybą, kuri vėliau paskelbė šalies nepriklausomybę.  Kiekvieną kartą skaitydamas apie tai, aš didžiuojuosi, kokį svarbų vaidmenį šiame procese vaidino tuometiniai Lietuvos kairieji. Skirtingai nuo Antano Smetonos, kairieji su Steponu Kairiu priešakyje siūlė siekti visiškos Lietuvos nepriklausomybės ir kategoriškai atsisakė susaistyti Lietuvą su kaizerine Vokietija. Kai to reikalavo protas ir širdis, Steponas Kairys, Mykolas Biržiška, Jonas Vileiškis ir Stanislovas Narutavičius pasitraukė iš Lietuvos Tarybos ir sugrįžo į ...

Misija: Lietuva. D. Šakalienė ir V. Blinkevičiūtė Radviliškyje iškėlė svarbų klausimą apie vaikų gerovę

Misija: Lietuva. D. Šakalienė ir V. Blinkevičiūtė Radviliškyje iškėlė svarbų klausimą apie vaikų gerovę

Lietuvoje lūžis, regis, jau įvyko: visuomenėje pradedama pripažinti, kad auklėti vaikus diržu ir smurtu nėra geras pasirinkimas, tačiau vaiko gerovė – tai ne tik smurto nebuvimas. Tai ir valstybės pagalba įgūdžių stokojantiems tėvams, užtikrinimas, kad vaikai liks su tėvais, jei jie geba ir nori rūpintis savo atžalomis, bet patiria skurdą. Nes dėl skurdo negalima bausti tėvų. Apie tai Radviliškio kultūros centre diskutavo Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė ir parlamentarė Dovilė Šakalienė. Abi politikės dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos organizuojamame diskusijų cikle „Misija: Lietuva“, kurio tikslas kuo labiau įtraukti visuomenės narius į sprendimų priėmimo procesą. Vaiko teisių apsaugos tema ypač svarbi pastaruoju metu. Seimas praėjusiais metais priėmė du svarbius sprendimus: pirmuoju uždraudė bet kokį smurtą prieš vaikus, apibrėžė, kas yra s ...

Misija: Lietuva. Kaip mokytojo profesiją paversti prestižine ir atgaivinti regionus

Misija: Lietuva. Kaip mokytojo profesiją paversti prestižine ir atgaivinti regionus

Mokytojo profesijos prestižo didinimas tapo viena iš labiausiai diskutuojamų idėjų Lietuvoje. Šios idėjos populiarumas tikriausiai liudija svarbų lūžį visuomenės mąstyme: atėjo suvokimas, kad švietimo vaidmuo visuomenei, tai yra mums, yra esminis. Lietuvos socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas diskusijoje Naujojoje Akmenėje pasakojo, kad mokytojo profesijos prestižo didinimui būtini trys elementai: darbo užmokesčio didinimas, galimybė kelti kvalifikaciją ir tėvų požiūrio keitimas į dalyvavimą vaiko ugdymo procese. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, Seimo narys Juozas Olekas primena, kad Lietuvoje apskritai per biudžetą perskirstoma nedaug lėšų, todėl viešas sektorius prastai finansuojamas. Jo teigimu, atlyginimų lygis Lietuvoje yra neaukštas visų profesijų atstovams. Abu politikai dalyvavo Naujojoje Akmenėje vykusioje d ...

G. Paluckas ir J. Olekas prašo įvertinti, ar „Agrokoncernas“ neiškraipo rinkos

G. Paluckas ir J. Olekas prašo įvertinti, ar „Agrokoncernas“ neiškraipo rinkos

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir frakcijos seniūnas Juozas Olekas kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, prašydami įvertinti, ar Seimo nariui Ramūnui Karbauskiui priklausanti bendrovė „Agrokoncernas“ nepiktnaudžiauja skolinimo veikla, kai suteikia mokėjimų atidėjimus už prekes (trąšas, techniką) įkeičiant turtą, bet nevertina klientų mokumo ir sandorių rizikos. Politikams kyla klausimas, ar tokie sandoriai negalėjo būti sudaromi tyčia ir iš anksto žinant, kad sutarties šalis nesugebės laiku grąžinti paskolintų lėšų, taip sudarant prielaidas įsigyti ūkininko žemės sklypą. Remiantis kreipimusi, susidaro įspūdis, kad paskolos suteikimas ir žemės sklypo įgijimas yra pagrindinis sandorio tikslas – ne atsiskaitymas už prekes: trąšas ar techniką. Žiniasklaidoje skelbta, kad „Agrokoncernas“ skolina ūkininkams atsiskaitymui už ...

Socialdemokratai išsiaiškino, kas trukdo „Matuko reformai“

Socialdemokratai išsiaiškino, kas trukdo „Matuko reformai“

Seimo socialdemokratų partijos frakcija toliau aiškinasi, kaip vykdoma Vaiko teisių apsaugos nuo visų rūšių smurto reforma. Į frakcijos posėdį buvo pakviesti socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir teisingumo ministrė Milda Vainiutė, kuriems frakcijos nariai turėjo daug praktinių klausimų. Viena iš kertinių problemų, kaip įvardijo frakcijos seniūnas Juozas Olekas, yra vis dar neaiškus reformos finansavimo klausimas, liečiantis ne tik naujojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, įsigaliosiančio nuo š.m. liepos 1 d. įgyvendinimą, bet ir su tuo tiesiogiai susijęs nukentėjusius vaikus turinčių apklausti psichologų darbo apmokėjimas. „Kyla susirūpinimas dėl darbuotojų – vaiko teisių specialistų, socialinių darbuotojų – atrankos, kvalifikacijos, apmokymų bei motyvuojančio atlyginimo nustatymo. Visi sutariame, kad iki šiol dažnai netenkino vaik ...

Close