Svetlana Grigorian. Žmonės, kurie niekam nerūpi

Svetlana Grigorian. Žmonės, kurie niekam nerūpi

Birželio mėnesio pabaigoje Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vyko gidų protestai, kuriais buvo siekiama atkreipti valdžios dėmesį į stipriai pablogėjusią turizmo sektoriaus darbuotojų padėtį.

Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, buvo maksimaliai apribotos galimybės užsieniečiams atvykti į šalį, o ir atvėrus sienas, turistai, baimindamiesi pavojingo užkrato, neskuba vykti į turistines, pažintines keliones.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje gido pažymėjimus turi kiek per 4,5 tūkst. asmenų, o aktyviai gidavimu užsiima apie 500–600 žmonių. Norint gauti gido pažymėjimą, reikia išklausyti gidų kursus. Gido profesinė kvalifikacija suteikiama tik aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, išklausiusiems 250 valandų specialų gidų rengimo kursą.

Sustabdžius tarptautinius skrydžius, gidai praktiškai neteko darbo. Tai ypač aktualu tiems, kam gido darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Gidų paslaugos poreikis, didėjant į Lietuvą atvykstančių turistų srautui, pastaraisiais metais nuolatos augo. 2019 m. užsienio turistų srautai Lietuvoje buvo rekordiniai, o augimas sparčiausias Baltijos regione. Užsienio turistai labiausiai lankė Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, neaplenkė ir kaimo turizmo sodybų regionuose. Normalu, augant turistų skaičiui, augo ir gidų skaičius.

Nors gidais Lietuvoje dažniausiai yra žmonės turintys kitą, pagrindinį, darbą, pavyzdžiui, mokytojai, yra ir vien tik tuo užsiimančių žmonių. Dalis jų gido darbą dirba ir užsienio šalyse.

COVID-19 sukeltos pandemijos metu, sustabdžius tarptautinius skrydžius, gidai praktiškai neteko darbo. Tai ypač aktualu tiems, kam gido darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Pajamų netekusiems gidams Vyriausybė skyrė paramą, bet mėnesinės išmokos, kurios siekia 257 eurus, bus nebemokamos praėjus dviems mėnesiams po karantino.

Nors į šalį jau atvyksta vienas kitas užsienio turistas, naivu tikėtis, kad turistų skaičius stipriai augs.

Žmonės, net nuėmus skrydžių apribojimus, baiminasi užkrato ir šiais metais atsisako tarptautinių kelionių. Tai reiškia, kad dauguma gidų turės ieškotis kito darbo, o kadangi nedarbas šalyje auga kaip ant mielių, tikėtina, kad daugumai to padaryti nepavyks.

Todėl išmokų mokėjimas gidams, kurių pagrindinės pajamos buvo gaunamos dirbant gido darbą, turėtų vykti bent iki metų pabaigos.

Vienintelis Lietuvoje akciją surengusių gidų prašymas Vyriausybei – dvejiems metams apriboti galimybę dirbti Lietuvoje iš užsienio atvykstantiems gidams. Jei mūsų tautiečiams, norintiems dirbti gidais, reikia išklausyti specialius kursus, atlikti praktiką, tai iš užsienio atvykstantiems gidams pakanka pranešti, kad jie dirbs Lietuvoje. Ir viskas.

Sunku tikėtis, kad Vyriausybei pavyks įgyvendinti šį, ES teisės aktams prieštaraujantį, prašymą, tačiau Vyriausybė pati turėtų ieškoti sprendimų, kaip padėti Lietuvos gidams.

Vienas tokių sprendimų be išmokų mokėjimo iki metų pabaigos, galėtų būti gidų įtraukimas į neformalaus vaikų švietimo sistemą. Šioje sistemoje dalyvaujančios ugdymo įstaigos, teikdamos neformaliojo vaikų švietimo paslaugas, gali pretenduoti į ES finansinės paramos ir valstybės biudžeto savivaldybėms skiriamas lėšas. Tai reiškia, kad gidai, užsiregistravę sistemoje ir gavę akreditaciją, teikdami gido paslaugas, galėtų tapti neformalaus vaikų ugdymo sistemos dalimi.

Neabejoju, kad gidų paslaugų įtraukimas būtų sėkmingas ir visapusiškai naudingas tiek vaikams, tiek jų tėvams, tiek patiems gidams.

Suprantama, artėjant LR Seimo rinkimams šiai Vyriausybei gidai nėra prioritetas, tačiau net ir tie keli tūkstančiai gidais dirbančių žmonių yra mūsų žmonės ir jais valstybė privalo pasirūpinti.

Susiję straipsniai

Close