Svetlana Grigorian. Nepaprastoji padėtis Palangoje

Svetlana Grigorian. Nepaprastoji padėtis Palangoje

Kai kurie konservatorių į Vyriausybę deleguoti ministrai gavę valdžios taip užrietė nosį, kad priiminėdami sprendimus, liečiančius jų pačių vadovaujamas savivaldybes, net nebesivargina tartis su savo merais. Pastarųjų dienų aktualijos rodo, kad gebėjimą tartis ir tarpusavyje derinti sprendimus yra praradusi (o galbūt niekada ir neturėjo) nemėgstamiausių ministrų trejetuke atsidūrusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė paskelbė apie Palangoje esančios sanatorijos „Pušynas“ atsisakymą. Toks sprendimas grindžiamas nebūdingomis ministerijai funkcijomis, neūkiškumu valdant sanatoriją ir ankstesnės valdžios politinės valios trūkumu. Įgyvendinus tokį ministrės sprendimą, vos keli šimtai metrų nuo jūros esanti sanatorija „Pušynas“ atitektų Turto bankui, o vėliau neabejotinai būtų privatizuojama.

Toks vienašališkas ministrės sprendimas papiktino ne tik pareigūnus, Seimo ir Palangos miesto savivaldybės opoziciją, bet ir ministrės bendrapartiečius, Palangos konservatorius. Palangos miestui nepriimtinas ministrės sprendimas suvienijo visus Palangos miesto savivaldybės tarybos narius. Vieningai pasirašėme raštą aukščiausiems šalies vadovams ir Seimo nariams bei pareiškėme, kad kategoriškai nesutinkame su sanatorijos „Pušynas“ likvidavimu.

Ką Palangos miestui reiškia sanatorijos „Pušynas“ likvidavimas? Pirmiausiai, tai prarastos 107 darbo vietos Palangoje. Nors sanatorijoje dirba žmonių iš aplinkinių rajonų, didžioji dauguma jų – Palangos miesto gyventojai. Darbo netekties atveju patiriama viena didžiausių psichologinių krizių, bet ar kam ministerijoje tai rūpi?

Antra – sezoninis nedarbas. Ne kartą pasisakiau apie tai, jog turime ieškoti sprendimų kaip mažinti sezoninį nedarbą ir iš to išplaukiančias socialinės atskirties bei kitas problemas Palangoje. Vietoje pagalbos sprendžiant šias problemas, iš Vyriausybės gauname tikrą Kalėdinę „dovanėlę“, kuri sezoninį nedarbą savivaldybėje dar labiau padidins.

Viešai ministrės išsakytas argumentas dėl neūkiškumo „Pušyne“ yra akmuo į savo pačios daržą. Kiemas tvarkingas tiek, kiek šeimininkas jį susitvarko. Ministrei tikrai lengviau imtis veiksmų išgujant neūkiškumą iš ministerijos, nei atsisakyti sanatorijos. Kita vertus, ūkiškiau valdant sanatoriją, ji netgi galėtų ženkliau papildyti šalies biudžetą.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad šio sprendimo priėmimui anksčiau pritrūkdavo politinės valios. Mano manymu, ne politinė valia, o argumentai ir atsakomybė turi lemti sprendimų priėmimą. Būtent jais vadovaujantis „Pušynas“ iki šiol ir priklausė Vidaus reikalų ministerijai.

Kelia nerimą  ir ministerijos atsainus požiūris į pareigūnų sveikatą. Vietoje galimybės reabilituotis Palangos „Pušyne“, pareigūnams siūloma patiems nuspręsti, kurioje įstaigoje jie norės atlikti medicininę reabilitaciją. Labai abejoju, ar pareigūnai už reabilitacijai numatytas lėšas sugebės rasti bent kažką panašaus į tai, ką žmonės šiandien gali gauti VRM priklausančioje sanatorijoje.

Nors jau yra buvę tokių sprendimų, dėl kurių viešai nesutaria tos pačios partijos paskirti ministrai ir išrinkti savivaldybių merai, šis gali būti išskirtinis. Gali nutikti ir taip, kad konservatorių ministrės sprendimas lems, kad konservatorių apskritai Palangoje nebeliks? Gal ne be reikalo apžvalgininkai puse lūpų kalba apie naujos partijos steigimą ir su tuo susijusius galimus pokyčius Palangos politinėje arenoje.

Dar kartą džiaugiuosi, kad visi Palangos miesto tarybos nariai šiuo klausimu esame vieningi ir mūru stojame už savo gyventojus bei darbo vietų išsaugojimą savivaldybėje. Prieššventinį laikotarpį turiu vilties, kad ministrė A. Bilotaitė išgirs mūsų argumentus ir pakeis savo sprendimą, priešingu atveju, Palangoje turėsime 107 bedarbiais daugiau.

Svetlana Grigorian yra LSDP Palangos miesto skyriaus pirmininkė.

Susiję straipsniai

Close