Svetlana Grigorian. Darbo biržos pertvarka: reforma dėl reformos ar dėl žmonių?

Svetlana Grigorian. Darbo biržos pertvarka: reforma dėl reformos ar dėl žmonių?

Prieš metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Darbo birža pristatė būsimas šios įstaigos pertvarkos gaires ir tikslus, kurių yra siekiama, įgyvendinant naują užimtumo politikos kryptį.

Kalbu apie pokyčius, kuriais pastaruosius metus „gyvena“ darbo neturinčiais pasirūpinti privalanti įstaiga. Tikimasi, jog nuo spalio 1-osios Lietuvos darbo birža taps Užimtumo tarnyba. Valdininkai su ministru L. Kukuraičiu priešakyje viliasi, kad po reformos bus pagerinta paslaugų kokybė arba Darbo birža pagaliau taps funkcionalia ir šiandieninius darbo rinkos poreikius atitinkančia institucija.

Pagrindinė reformos idėja – procesų pertvarka ir paslaugų kokybės gerinimas, tačiau jau dabar akivaizdu, jog  tai, kas vyksta restruktūrizuojant Darbo biržą, tėra tik eilinė administracinė reforma.

Kai kurie politikai tokią reformą netuščiažodžiaudami vadina tiesiog reforma dėl reformos, o neveiksnią Darbo biržą – nesusipratimu viešajame sektoriuje. Šiam teiginiui sunku nepritarti.

Norint, jog reforma iš esmės pakeistų ne vien biržos pavadinimą, tačiau ir jos funkcijas, reikia daugiau nei etatų ir pareigybių naikinimo. Kita vertus, naikinant darbo vietas regioniniuose padaliniuose, bus naikinamos darbo vietos ir toje pačioje tarnyboje, tik pakeitus pavadinimą, bus registruojami nauji bedarbiai.

Akivaizdu, kad valdančiųjų lozungai apie regionų plėtrą yra tik tuščias burbulas. Vietoje institucijų perkėlimo iš Vilniaus į regionus – atvirkščias procesas – naikinamos darbo vietos regionuose. Dar daugiau, mano žiniomis, ši administracinė reforma nepalies centrinio darbo biržos aparato, kuris tiesiogiai nedirba nei su darbo ieškančiais žmonėmis, nei potencialiais darbdaviais.

Darbo biržą suvokiu kaip įstaigą, kuri realiai, atliepiant esamą situaciją, padeda žmogui susirasti darbą, o potencialiam darbdaviui – labiausiai jo poreikius atitinkantį darbuotoją. Realybė tokia, jog šiandien esama labai daug neefektyvių ir rinkos poreikių neatitinkančių programų ir perkvalifikavimo kursų.

Nors nėra jokių požymių, tačiau reformos šalininkai teigia, jog būtent tokių tikslų reforma ir pasieks: išplėtus veiklos profilį, nuo šiol nebereikia būti bedarbiu, kad galėtum pretenduoti į persikvalifikavimą. Tiesa, reikėtų pabrėžti ir tai, kad dirbantysis, panoręs gilinti žinias naujoje srityje bent jau kol kas gali rinktis tik iš 13-os patvirtintų prioritetinių profesijų programų sąrašo. Daugiausia prioritetinėmis išrinktos su informacinėmis technologijomis susijusios programos, tačiau pasirinkimai galimi ir kiti.

Ar ši, tikiu jeigu ne kiekvienam, tai kaip minimum kas antram gyventojui, rytdieną galinti pakeisti naujiena Jums yra žinoma?

Pabandžius paieškoti daugiau informacijos apie tai, man nepavyko jos surasti Darbo biržos tinklalapyje. Kreipusis į institucijos viešųjų ryšių skyrių, jo specialistai teigė negalintys konsultuoti, nes, įtariu, nelabai žino reformos esmės.

Tenka apgailestauti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, sugebanti rasti lėšų pertvarkai įgyvendinti, neranda galimybių vykdyti plačios viešinimo kampanijos ir skelbti tai, kas realiai yra svarbu paprastam Lietuvos žmogui. Todėl kyla elementarus klausimas, kaip galime pasitikėti įstaiga, kuri negeba atskirti, kokie vykdomos reformos dalykai yra aktualiausi žmogui ir būtent tai viešinti. Nes juk ne administraciniai procesai, o galimybė dirbančiajam nemokamai persikvalifikuoti, mano supratimu,  ir yra ta žinia, kuri turėtų skambėti antraštėse, tiesa?

Įrodyta, kad savo šalyje laimingi jaučiasi tie žmonės, kurie mato savirealizacijos galimybes. Džiugu, kad tokias galimybes savo piliečiams pagaliau pradėjo kurti ir valstybinės institucijos. Tik gaila, kad apie tai žino tik jos pačios.

Politikę galite sekti Facebook  

Susiję straipsniai

Close