Vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje nėra skiriama pakankamai dėmesio. Tai pripažįsta ir ekspertai, ir politikai, ir patys senjorai.

„Išgirsti Kiekvieną“ – naujas projektas, kurio metu politikai, ekspertai bei įvairių visuomenės grupių ir profesijų atstovai ieškos atsakymų į žmonių patiriamas problemas. Kiekvienas pokalbis bus skirtas vis kitai sričiai, o pasiekti nutarimai – įamžinti raštu.

Pirmasis epizodas – apie mokymąsi visą gyvenimą ir pagarbą vyresniems. Ar Lietuvoje senjorams pakankamai užtikrinamos galimybės gyventi orų ir visavertį gyvenimą? Kaip Lietuvai sekasi užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes?

Viena iš pokalbio dalyvių, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė teigia, jog kiekvienam žmogui yra labai svarbūs trys dalykai, kuriais yra grindžiama ir trečiojo amžiaus universiteto veikla.

„Kiekvienas žmogus turi būti pastebėtas ir priimtas toks, koks yra. Antra, jis turi būti išgirstas ir išklausytas. Mums, vyresnio amžiaus žmonėms, labai trūksta galimybės išsikalbėti – vaikai užsiėmę, anūkai į kompus įlindę. O čia, trečio amžiaus universitete, tą randame ir mes išsikalbam, nebijom <...>. Ir trečias, pats svarbiausias, poreikis – kiekvienas nori būti mylimas ir reikalingas“, - teigia Z. Žebrauskienė.

Rektorei pritarė Emilis Misiulis, iki pensijos dirbęs mokytoju, o dabar aktyviai dalyvaujantis trečiojo amžiaus universiteto veikloje.

„Aš manau, kad labai laiku susiformavo M. Čoboto universitetas. Jis padėjo Lietuvoje daugeliui žmonių, tokio amžiaus kaip aš ir truputėlį jaunesnių, toliau tęsti savo protinį, mokslinį išsilavinimo tobulinimą tam, kad galėtų jaustis, jog yra visuomenėje.“

Seimo narė, socialdemokratė Raminta Popovienė atkreipė dėmesį, jog lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuva stipriai atsilieka užtikrinant galimybes dalyvaujant trečiojo amžiaus veikloje, o tai taps vis aktualiau, nes mūsų visuomenė sensta.

„Eurostat“ duomenimis Lietuvoje dėl galimybės dalyvauti trečio amžiaus veikloje mes labai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Mūsų visuomenė sensta – jeigu dabar penktadalis mūsų visuomenės jau tikrai yra virš 65 metų, tai 2070 metais tokių žmonių bus 44 procentai.“

„Turime kalbėti apie mokymąsi visą gyvenimą, nes tai yra be galo svarbu psichinei sveikatai, be galo svarbu laimės indeksui <...> ir be galo svarbu Lietuvai, kad mes galėtume pasinaudoti šiais puikiais žmonėmis, jų žiniomis, kompetencijomis ir, galų gale, pasimokyti iš jų ir istorijos, ir to, ką jie mums gali duoti“, - kalbėjo Seimo narė.

Visą pokalbio įrašą rasite ČIA.