Juozas Olekas. Rajonų ligonines reikia stiprinti, o ne uždarinėti

Po pagarsintų ministerijos bandymų įvesti sugriežtintus reikalavimus rajonų ligoninėms ir paaiškėjus, kad tokiu būdu siekiama uždaryti bent trečdalį gydymo paslaugas Lietuvos gyventojams teikiančių įstaigų, „valstiečiai“ savo užmojus nukėlė po rinkimų. Supratę, kad ligoninių naikinimas gali atsisukti prieš juos pačius, priešrinkiminių vojažų po rajonus metu valdantieji mėgina neigti informaciją apie rajonų ligoninių likvidavimą. Bet tuo pačiu nieko aiškaus nepasako dėl šių ligoninių ateities ir likimo.

Tokius klausimus, kaip „Kas mūsų laukia?“ ar „Ką Jūs siūlote?“, mes, socialdemokratai, išgirstame kiekviename susitikime su rajonų medikais ir visuomene. Mes įsitikinę, kad dėl rajonų ligoninių ateities sprendimą turėtų priimti ne ministerija, bet rajonų savivaldybės, pasitarę su medikais ir gyventojais.

Šiandien mažose ligoninėse sėkmingai suteikiamos ne tik terapinės paslaugos, bet ir atliekamos sudėtingos operacijos.

Rajonų ligoninės, nors yra nedidelės, turi puikių įvairių sričių specialistų ir teikia gyventojams kokybiškas paslaugas. Mano, kaip mediko ir kaip politiko, manymu, Sveikatos apsaugos ministerija turi paisyti naujausių tendencijų, organizuodama sveikatos priežiūros paslaugų teikimą: tyrimai rodo, kad per didelė gydymo įstaigų centralizacija ne visada duoda tikėtiną ekonominę naudą ir labai pablogina paslaugų prieinamumą nutolusių vietovių, kaimų gyventojams.

Mes, socialdemokratai, siūlome, kad rajonų ligoninės būtų ne uždarinėjamos, bet jose būtų leista dirbantiems gydytojams teikti visas paslaugas pagal turimą kvalifikaciją, taip pat ir stacionaraus gydymo paslaugas. Jeigu rajonų gydymo įstaigos gali ekonomiškai išsilaikyti, tai neturėtų būti uždarinėjamos ar prijunginėjamos prie kitų gydymo įstaigų.

Šiandien mažose ligoninėse sėkmingai suteikiamos ne tik terapinės paslaugos, bet ir atliekamos sudėtingos operacijos, kurių rezultatais džiaugiasi  ir vietos gyventojai, ir medikai. Yra tokių rajoninių ligoninių, pavyzdžiui, Lazdijų, Radviliškio, į kurias atvyksta pacientai ne tik iš kitų rajonų ar miestų, bet ir kaimyninių šalių dėl ypač kokybiškų paslaugų. Siekiant užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą, svarbu, kad rajonų ligoninėse tinkamai funkcionuotų priėmimo skyriai ir būtų teikiamos konsultacinės paslaugos; taip pat būtų pakankamai terapinių lovų.

Nors sveikatos apsaugos ministras kovoja su, neva, per dideliu rajoninėse ligoninėse esančių lovų skaičiumi, didžiausia problema čia yra tai, kad rajonų pacientams sunku gauti konsultaciją aukštesnio lygio ligoninėse, norint, kad būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas tolimesnis gydymas. Ne paslaptis, kad vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys, brangaus ir ilgo gydymo reikalaujantys pacientai ne visuomet yra pageidaujami aukštesnio lygio gydymo įstaigose.

Ne kartą yra nutikę taip, kad, iš rajono atvežus ligonį į kurią nors didmiesčio ligoninę, greitosios pagalbos automobilis turi laukti tris-keturias valandas, kol ligoniui bus atlikti pakartotiniai tyrimai ir pacientas arba bus paguldytas į miesto ligoninę, arba grąžintas atgal į rajono ligoninę. Mūsų manymu, iš rajonų ligoninių į centrines gydymo įstaigas siunčiamiems ligoniams turėtų būti sudaryti „žalieji“ koridoriai, t. y. pacientai turėtų būti guldomi į ligoninę ir gydomi be papildomų, pakartotinių tyrimų. Į rajonų ligonines galėtų būti nukreipiami lengviau sergantys ar ilgalaikio stacionaraus gydymo reikalaujantys ligoniai.

Suteikti galimybę rajonų ligoninėms pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis.

Be to, reikėtų panaikinti keletą ministro Verygos biurokratinių tvarkų ir suteikti galimybę rajonų ligoninėms pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis, nereikalaujant įdarbinti kai kurių specialistų, pavyzdžiui, radiologų: vietoj to, sudaryti galimybę ligoninėms pasinaudoti skaitmeniniu rentgenu, nuotraukas įvertinant nuotoliniu būdu. Taip pat būtų galima diskutuoti apie mažose savivaldybėse esančių rajoninių ligoninių ir pirminių sveikatos centrų sujungimą.

Šiandien rajonų ir universitetinės ligoninės bendradarbiauja, gydant širdies kraujagyslių ligas, kai rajono ligoninėje, įtarus miokardo infarktą ir suteikus skubią pagalbą, ligonis pervežamas į universitetinę ligoninę, kurioje, patikslinus diagnozę, skiriamas gydymas, o tuomet ligonis grąžinamas į rajono ligoninę tolimesniam gydymui.

Mes, socialdemokratai, įsitikinę, kad rajonų ligoninės kartu su terapijos ar terapijos ir chirurgijos padaliniais bei sustiprintais priėmimo skyriais ir konsultacijų paslaugomis turi išlikti. Matome, kad to paties nori ir tūkstančiai Lietuvos žmonių, patvirtinę tai savo parašais.