Socialdemokratai toliau aiškinasi, kodėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) „nepastebi“ vartotojų klaidinimo atvejų ir užsiima verslininkų konsultavimu, užuot gynusi vartotojus.

Įsigaliojus socialdemokratų pasiūlytiems pakeitimams, prekybininkams draudžiama staiga pakelti kainas, o tada, jas sumažinus, tai pateikti kaip „nuolaidą“ ir „akciją“. Sumažinta kaina turi būti lyginama su mažiausia kaina, taikyta per paskutines 30 dienų konkrečioje prekybos vietoje. Už pažeidimus numatytos baudos nuo 500 iki 5000 Eur.

„VVTAT teigia ištyrusi kainas dirbtinio intelekto įrankiu ir pažeidimų nenustačiusi. Tai gal reikia pakeisti įrankį? Čia praverstų ir ne dirbtinis intelektas“, – sako Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas.

„Sulaukėme VVTAT atsakymo, esą jie užsiėmę verslininkų konsultavimu dėl išimčių, kada šie reikalavimai netaikomi. O žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi įrodymais, kad prekė su nuolaida kartais kainuoja brangiau negu tada, kai buvo be nuolaidos! Tokius atvejus VVTAT turėtų viešinti pati, nelaukdama jokių skundų – ir nesiskųsdama, kad nėra skundų! Tai jos atsakomybė ir pareiga – atgrasinti nesąžiningus prekybininkus nuo piktnaudžiavimo“, – piktinasi G. Paluckas.

Pasak parlamentaro, jei palyginame su tuo, kiek prekės brango, pirkėjams siūloma nauda yra iliuziška.

„Siūlomi „atpiginimai“ yra juokingi palyginti su tuo, kiek buvo išpūstos kainos pastaruoju metu. Žmonėms nebesuduriant galo su galu, prekyba smunka, bet infliacija kompensuoja prekybininkų praradimus. Todėl jie nesustoja“, – apgaulę paaiškina G. Paluckas.

Jis pateikia pavyzdį: pieno produktų kainos mažinamos 2–6 proc., o didėjo 60–70 proc.

„VVTAT sudarė ilgą sąrašą „išimčių“ – akcijų pratęsimams, lojalumo programoms, „nuolaidos kodams“, bendro pobūdžio pranešimams... – ir konsultuoja verslininkus. Pataria, kaip apeiti draudimą? Kyla klausimas, ar šiuo atveju tikslingai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, skirti vartotojų teisėms užtikrinti? Sakydama, kad nemato jokių manipuliacijų, VVTAT tikrai neskatina žmonių pranešti apie apgaulingas nuolaidas, priešingai – atgraso, kad nė nemėgintų skųstis“, – pabrėžia G. Paluckas.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad informacija apie taikomą prekės kainos sumažinimą privalo būti aiškiai pateikta visur: kainolapiuose, reklaminiuose leidiniuose, lapeliuose, pranešimuose internete ir t. t. Visais atvejais reikia nurodyti mažiausią prekės kaina per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Jeigu kaina skyrėsi fizinėje parduotuvėje ir el. parduotuvėje, pirkėjas turi teisę žinoti abi kainas.

Abejoja Konkurencijos tarybos išvadomis

Socialdemokratai taip pat skeptiškai vertina Konkurencijos tarybos išvadas, esą jokių kartelinių susitarimų tarp prekybininkų nesama ir niekas iš esamos situacijos nesipelno.

„Kiek kartų girdėjome tokią giesmelę. O po to, žiūrėk, – „sensacija“: išlenda koks nors neregėto masto susitarimas, skiriamos kuklios baudelės“, – komentuoja G. Paluckas.

Pasak parlamentaro, Konkurencijos tarybos „sąžinė tikriausiai ne visai rami“, nes ji Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikė pasiūlymus didinti baudas ir keisti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą.