Ketvirtadienį socialdemokratų Seime surengtoje spaudos konferencijoje pieno tiekėjų atstovai situaciją sektoriuje vadino tragiška.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė sakė bijanti, kad „rudenį mūsų asociacija nebeturės kam atstovauti“.
„Norime, kad Vyriausybė ir ministerija imtųsi veikti. Šiuo metu stebime tik atsimušinėjimą ir laiko vilkinimą. Kovo 1 d. kreipėmės tiesiogiai į premjerę prašydami susitikimo. Bet iki šiol net nėra derinamas susitikimo laikas“, – piktinosi ūkininkų atstovė.
R. Bernatonienė priminė, kad dar 2020 m. buvo parengtas Pieno įstatymo projektas, kuris buvo suderintas su socialiniais partneriais.
„Nuo tada jau 2,5 metų šio projekto nematėme nė horizonte. Vasarį priminėme apie jį valdininkams, bet mus jau pasiekia signalai, kad senasis projektas nebus peržiūrimas, mat ruošiamas visiškai naujas. Tai reiškia, kad projekto derinimui užtruksime dar pusantrų metų ar daugiau. O kokia ten priėmimo tvarka ir trukmė po to – neaišku“, – pasakoja vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė.
Anot jos, nors energetikos, kainų krizė palietė visus ūkius, bet smulkiausieji, „kaip tas trečias brolis“, velka dvigubą naštą.
„Dar kažkiek metų pabūsim ir pieno sektorius išnyks“
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys niūriai prognozavo, kad, jeigu nepasikeis Vyriausybės požiūris, „dar kažkiek metų pabūsim ir pieno sektorius išnyks“.
„Jau tris trečiadienius einame prie Vyriausybės, laukiame susitikimo su premjere. Jokios reakcijos. Kaip kurčias su neregiu! Per mėn. virš 100 ūkių užsidaro. Ar tai naudinga Lietuvai? Sako: praėję metai buvo labai geri sektoriui. Jie buvo geri tik vienetams. Jeigu esi pasiėmęs paskolą, kokios dabar palūkanos? Mano buvo 40 tūkst., o dabar jau 70 tūkst. Ir tai ne pabaiga. Bus ir 100 tūkst. Mes irgi mokesčių mokėtojai – mano ūkis turi sumokėti apie 60 tūkst. Tie pinigai juk sugrįš į Lietuvos biudžetą. Dabar mums svarbu tiesiog išgyventi“, – sako M. Kaktys.
LSDP Žemės ūkio komiteto pirmininkas Mindaugas Maciulevičius taip pat ragino Vyriausybę, ypač Vyriausybės vadovę, pradėti šnekėtis su žemdirbiais.
„Krizė gilėja su kiekviena pradelsta diena. Ūkiai likviduojami –100 ir daugiau kas mėnesį. Juk tai mūsų ilgą laiką kurta infrastruktūra, regionuose gyvuojanti ekonomika – ji tiesiog užsidaro. Viskam brangstant, nė vienas ūkininkas jokios tikslinės kompensacijos negavo, nors verslai buvo dosniai remiami.
Nuo šių metų pradžios drastiškai krentant pieno supirkimo kainoms, ūkininkai pateko į spąstus: apyvartinių lėšų nėra, visi galvoja, ką čia dar parduot: gal traktorių, gal dalį karvių. Taigi tas prašymas – skirti 40 mln., išmokant iš karto, už susikaupusius nuostolius nuo sausio 1 d. – visiškai pagrįstas.
Norime inicijuoti Pieno įstatymo atgaivinimą, kuris teisiškai įpareigotų tiek prekybininkus, tiek perdirbėjus skaitytis su gamintojais ir jiems atlyginti sąžiningai“, – pažymi M. Maciulevičius.
Siūlo steigti Maisto tarybą
Jis ragina imti pavyzdį iš ES šalių, kuriose egzistuoja maisto tarybos: jose ūkininkai, perdirbėjai, prekybininkai „kartu su valstybe gali susėdę aptarti kainas“ ir susitarti dėl teisingo naudos pasidalijimo.
„Iš to laimi ne tik ūkininkai, bet ir vartotojai“, – pažymi M. Maciulevičius, pabrėždamas, kad „šiandien Lietuvoje matome laukinius Vakarus“.
Jis teigia pasigendantis aktyvių valdžios veiksmų Briuselio koridoriuose.
„Dirbti reikia ne tik su komisaru, bet ir su visomis ES valstybėmis narėmis. Galėtume pagrįstai pretenduoti į tikslines išmokas iš ES biudžeto – jos yra numatytos. Kad Briuselis mus išgirstų, reikia paruošti namų darbus“, – sako LSDP Žemės ūkio komiteto pirmininkas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Vidmantas Kanopa apibendrina socialdemokratų rekomenduojamus žingsnius krizei pieno sektoriuje švelninti.
„Socialdemokratai siūlo imtis šių žingsnių pieno rinkos stabilizavimui ir pieno ūkių gyvybingumui palaikyti: suteikti skubią valstybės paramą pieno gamintojams. Iš pabrangusių maisto produktų surenkamą PVM perviršį siūlome skirti paramai ūkiams. Pernai šis perviršis sudarė daugiau nei milijardą eurų. Raginame imtis pieno rinkos reguliavimo, įsteigiant Maisto tarybą, kurioje visos pusės – ūkininkai, perdirbėjai prekybininkai ir valstybė – galėtų nusistatyti minimalias kainų dalis. Raginame gerinti lengvatinių kreditų sąlygas ūkininkams, atidėti finansinių įsipareigojimų vykdymą. Siūlome keisti Pieno įstatymą, Viešųjų pirkimų įstatymą siekiant įteisinti trumpąsias maisto grandines, palaikyti vietinę maisto gamybą. Tikslinga steigti žemės ūkio subjektų savitarpio pagalbos fondą. Prie šio fondo veiklos turėtų prisidėti ne tik žemdirbiai, bet ir perdirbėjai bei prekybininkai, įskaitant ir solidarų įnašą už importuotus produktus. Galiausiai dar ir dar kartą primename valdančiųjų daug kartų išmestą mūsų pasiūlymą: PVM lengvata svarbiausiems maisto produktams yra socialiai teisingiausias kelias švelninti infliacijos padarinius“, – vardija V. Kanopa
Anot Seimo nario socialdemokrato Kęstučio Vilkausko, naštą, kaip ir naudą, turi sąžiningai ir teisingai dalintis visos grandys: gamintojas, perdirbėjas, prekybininkas.
„Konstitucijos 46 straipsnis įpareigoja valstybę „reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“. Socialdemokratai siūlo žingsnius, kurie leistų užtikrinti sąžiningesnį vertės pasidalijimą pieno kainos grandinėje. Ilgalaikėje perspektyvoje būtina skatinti pieno gamintojų kooperaciją ir taip didinti pieno gamintojų derybinę galią kalbantis su perdirbėjais“, – pažymi K. Vilkauskas.