Socialdemokratai kreipėsi į vyriausybę dėl „mažiausios visoje ES" pagalbos ekonomikai

Socialdemokratai kreipėsi į vyriausybę dėl „mažiausios visoje ES“ pagalbos ekonomikai

Europos Komisijai patvirtinus laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis, ES valstybės narės nuo šių metų kovo gali taikyti pagalbos priemones Rusijos karo prieš Ukrainą ekonominiam poveikiui švelninti. Tačiau, remiantis Europos Komisijos informacija, Lietuva šia galimybe ne itin domisi: EK patvirtintoje Lietuvos bendros paramos ekonomikai schemoje – tik 20 mln. EUR, nors kitoms šalims patvirtintos daug kartų didesnės sumos: pvz., Latvijai – 181,5 mln. EUR, Estijai – 125 mln. EUR, o Bulgarijai vien žemės ūkiui – 218 mln. EUR. Suomijai patvirtinta 500 mln. EUR ekonomikai, 16 mln. EUR žemės ūkiui ir net 2 mlrd. EUR paskoloms.

Po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, kuris negalėjo paaiškinti, kodėl Lietuvai patvirtinta suma tokia maža, o žemės ūkiui – išvis nieko, socialdemokratai kreipėsi į vyriausybę.

„Prašome paaiškinti, kodėl kainų rekordininkė Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria mažiausia parama žemės ūkiui ir kitiems ekonomikos sektoriams. Atrodo, vyriausybė vadovaujasi filosofija: „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas", – įspėja Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė.

„Jau girdime, kad tokie sektoriai kaip paukštininkystė ir šiltnamių ūkis stabdo veiklą. Šviežių lietuviškų daržovių žiemą neturėsime. Ką daryti ūkininkui, kai nieko nebelieka apmokėjus energijos sąskaitas? Trąšų įsigijimas nesubsidijuojamas. Valdantieji – kategoriškai prieš socialdemokratų siūlomą PVM lengvatą maistui. Ar verta stebėtis, kad pagal maisto kainų augimą Lietuva – ES rekordininkė?" – pažymi R. Budbergytė.

Socialdemokratai įsitikinę, kad šalies apsirūpinimas maistu ir adekvati parama maisto gamybai yra nacionalinio saugumo klausimas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa pabrėžia, kad „dėl valdininkų tingumo labiausiai kenčia gyventojai, raginami vis labiau susiveržti diržus."

„Akivaizdu, kad parama vietos gamintojams, ypač žemės ūkiui ir maistui, netapo vyriausybės prioritetu", – konstatuoja parlamentaras.

Kreipimosi tekstas

Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui

Dėl valstybės pagalbos schemos pagal Europos Komisijos laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis

Prašytume paaiškinti,

1. kodėl pagal Europos Komisijos patvirtintą Lietuvos schemą[1], skirtą remti įvairių sektorių įmones, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą, patvirtinta tokia menka suma – 20 mln. EUR – palyginti su kaimyninių šalių schemomis (plg.: Latvijai – 181,5 mln. EUR, Estijai – 125 mln. EUR), nors Lietuva pirmauja Europoje infliacijos rodikliais;

2. kodėl Lietuva nepasinaudojo galimybe patvirtinti specialią paramą žemės ūkiui, kaip kitos šalys, nors dėl energijos kainų kilimo tokie sektoriai kaip paukštininkystė ir šiltnamių ūkis skelbia nebegalintys tęsti veiklos, valstybė nesubsidijuoja trąšų įsigijimo, o tai veikia ir taip rekordines maisto produktų kainas? Plg.: EK patvirtinta Estijos pagalba [2] šalies žemės ūkiui – 3,9 mln. EUR tiesioginių dotacijų jautienos, paukštienos ir sodininkystės sektoriams, o Bulgarijos[3] – 218 mln. EUR tiesioginių dotacijų pirminiams gamintojams.

  1. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_3392 
  2. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_3752
  3. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/IP_22_4903

Susiję straipsniai

Close