Šalies žvalgybų visuomenei pateiktas dokumentas – „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ – yra neišsamus ir neišbaigtas, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai.

Metiniame grėsmių vertinime nedaug arba visai dėmesio neskiriama socialinėms grėsmėms, atkreipia dėmesį LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Nacionalinio saugumo grėsmių ataskaita yra neišsami ir nepakankama. Joje, dėl nepaaiškinamų priežasčių, vietos neatsirado pirmaeilių šalies saugumo interesų – socialinio, ekonominio, aplinkosauginio saugumo – apžvalgai. Neatleistina, kad iš 15-kos Nacionalinio saugumo strategijoje įvardintų rizikų buvo įvertintos vos kelios, iš esmės, susijusius su karine grėsme", - sako G. Paluckas.

Ataskaitoje neatsirado vietos pirmaeilių šalies saugumo interesų – socialinio, ekonominio, aplinkosauginio saugumo – apžvalgai.

2017 m. atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje išskiriamos grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį. Dokumente kaip grėsmės įvardijamos socialinė ir regioninė atskirtis, skurdas, demografinė krizė, organizuotas nusikalstamumas, korupcija, vertybių krizė ir kitos.

LSDP frakcijos Seime narė Rasa Budbergytė pažymi, kad kasmetiniame grėsmių vertinime Lietuvos žvalgyba nepagrįstai ignoruoja šalies ekonominio saugumo klausimą.

Anot Seimo narės, apsiribojama trumpu fakto konstatavimu, kad išaugo trečiųjų šalių prieštaringos reputacijos kompanijų, siekiančių vykdyti veiklą Lietuvos finansiniame sektoriuje, skaičius.

„Žinant vyriausybės siekį padaryti Lietuvą regiono lydere gana rizikingoje „fintech“ rinkoje, taip pat Estijos ir Latvijos problemas dėl nerezidentų sąskaitų, kai buvo plaunami pinigai, reiktų aiškiau pasisakyti apie galimas grėsmes valstybės ekonomikai, jei nepalankios rizikos realizuotųsi”, - sako R. Budbergytė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė.

Reiktų aiškiau pasisakyti apie galimas grėsmes valstybės ekonomikai, jei nepalankios rizikos realizuotųsi.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Juozas Olekas ragina į tokias grėsmių ataskaitas įtraukti ir išsamų socialinių grėsmių vertinimą.

„Visiškai nepaliestos socialinės atskirties, skurdo, demografinių iššūkių sritys. Tai, kaip žinome, dirva priešiškų valstybių įtakai. Matome žmonių nepasitenkinimą, tose socialinėse grupėse bandoma kiršinti visuomenės sluoksnius ir tarpusavyje, ir su valdžia. Taigi, vertindamas ataskaitą labai palankiai, manau, kad ji neišbaigta“, - komentuoja socialdemokratas.