Socdemai: atnaujintame biudžete I. Šimonytė paslėpė skolintus pinigus

Socdemai: atnaujintame biudžete I. Šimonytė paslėpė skolintus pinigus

Vyriausybei žadant milijonus eurų „infliacijos pasekmių švelninimui“, socialdemokratai įspėja, kad I. Šimonytės ministrų kabineto pasirinktos priemonės nebus veiksmingos, nes dalis pinigų nukeliaus stambioms verslo įmonėms ir gyventojams, kurių pajamos nėra mažos. Be to, anot socialdemokratų, valstybės biudžeto projekte neatsispindi tam tikros sumos skolintų pinigų.

Parlamentarams svarstant atnaujintą valstybės biudžetą, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ragina valdančiuosius įsiklausyti į opozicijos siūlymus.

„Vyriausybė vis dar laikosi senų tabu: nesileidžia į kalbas dėl lengvatinio 9 proc. PVM tarifo būtiniausiems maisto produktams. Jeigu norima, kad mažas pajamas gaunantys žmonės realiai pajustų paramą, reikėtų neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu: vietoje 16 eurų žmogus papildomai gautų apie 60 eurų. Ir užteks žaisti su elektros rinkos liberalizavimu – nereikia versti žmonių rinktis elektros tiekėjo, kai taip kyla elektros kainos. Užteks erzinti ir gąsdinti žmones“, – ragina V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė įspėja, kad valdantieji nėra parengę siūlymų, kaip augančias valstybės išlaidas padengti pajamomis.

„Vyriausybės suplanuotos priemonės kainų smūgiui švelninti – ne tik pavėluotos, bet ir per šiurkščios, netaiklios: siūloma elektros ir dujų kainų dalies kompensavimo schema, kuria nepaisoma pajamų dydžio, taigi „gelbėjami“ ir tie, kurių pajamos nemažos. Net Lietuvos bankas (LB) dėl to priekaištauja, rekomenduoja „taiklinti“ šias priemones. Tai padarius būtų galima daugiau lėšų nukreipti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) koregavimui padengti“, – pažymi R. Budbergytė.

Be to, Vyriausybės biudžeto projekte nėra parodyta, kaip bus naudojama 600 mln. skolintų lėšų – tai konstatuoja ir Valstybės kontrolė.

„600 mln. pasiskolintų eurų nėra priskirti konkretiems asignavimų valdytojams. Juos valdžia galės leisti kaip norės, nes tai paliekama Vyriausybės „nuožiūrai“. Kiek ir kam konkrečiai, neaišku. Kodėl jie neįtraukti į asignavimus, jeigu žinomi skolinimosi tikslai? Įtariu, kad dėl to, jog tada žymiai padidėtų deficitas. Kas gali atmesti galimybę, kad tai – savotiškas rezervas, kad valdantieji prieš rinkimus galėtų padaryti įspūdį rinkėjams?“ – klausia R. Budbergytė.

„Be to, taip ir nesulaukėme jokių mokestinių pasiūlymų. Būtina visais būdais didinti pažeidžiamiausių gyventojų pajamas. Tai, kas siūloma dabar – tik gaisro gesinimas. Situacija elektros ir dujų rinkose gali dar blogėti, šviesos tunelio gale kol kas nematyti. Apie pagerėjimą galėsime kalbėti tik tada, kai žmonės, visų pirma pažeidžiamiausios visuomenės grupės, galės savo būtiniausias išlaidas padengti pajamomis“, – įsitikinusi R. Budbergytė.

Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas ragina valdančiuosius įsiklausyti į seną socialdemokratų pasiūlymą, kuriam jau pritaria ir LB:

„NPD konstantos dydį susiejus su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, NPD didėtų automatiškai. Nebereikėtų apgraibomis gesinti kylančių gaisrų: turėtume stabilų mechanizmą, užtikrinantį pajamų pokytį priklausomai nuo besiklostančios ekonominės situacijos. O dabartinis valdžios priemonių repertuaras – išmokos ir kitos išmaldos – yra ne tik per didelė našta valstybei, bet ir socialiai neteisingas“, – įspėja G. Paluckas.

Socialdemokratų seniūnas taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos banko pasiūlymą dėl viešojo transporto subsidijavimo.

„Kaimynai jau seniai mėgaujasi nemokamu viešuoju transportu. Kodėl mūsiškiams ši tema vis dar kelia tokį siaubą?“ – stebisi G. Paluckas.

Susiję straipsniai

Close