Savaitė EP: Italijos premjero vizitas, ES finansiniai fondai ir autorių teisių taisyklės

Savaitė EP: Italijos premjero vizitas, ES finansiniai fondai ir autorių teisių taisyklės

Šią savaitę Europos Parlamente svečiavosi Italijos Ministras pirmininkas Giuseppe Conte. Tarp iššūkių, kuriuos reikia išspręsti norint paskatinti Europos integracijos procesą, Conte paminėjo, santykių su JAV stiprinimą, tvirtą dialogą su Rusija ir Kinija ir Europos bendros gynybos kūrimą. Svečias kalbėjo, jog reikia stabilaus sprendimo migracijos srautams valdyti, įskaitant vadinamuosius antrinius judėjimus, pagrįstus tikru valstybių narių solidarumu. Jis taip pat paprašė naujo požiūrio į Afrikos problemas pasitelkiant lygiavertę partnerystę. Jo manymu, Europos Parlamentas turėtų turėti daugiau galių, įskaitant teisę į tyrimą ir teisę inicijuoti teisės aktus, siekiant atkurti Europos patikimumą savo piliečių akyse. Jis pabrėžė, jog protestų ,,bangos” fone ,,žmonės prašo būti išklausyti” ir politikai negali tam būti abejingi.

Plenarinėje sesijoje Strasbūre balsavome dėl Lietuvai svarbių ES fondų finansinių taisyklių pakeitimų. Pasiūlėme priemones, kurios padėtų sumažinti biurokratines kliūtis ES lėšų įsisavinimui. Taip pat nustatėme ir naujus prioritetus – Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas, vaiko teisių apsauga, aplinkos neįgaliesiems pritaikymas, bendruomeninės globos skatinimas. Pasiūlėme 14 proc. padidinti lėšas ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Džiaugiuosi, jog buvo pritarta ir mano inicijuotai programai - Vaikų garantijai skirti 5.9mlrd. Eurų.

Nors Europos sąjungos šalių keliai yra saugiausi pasaulyje, pagal  2017 m. statistiką juose žuvusiųjų buvo net 25 300, o sužeistų 135 000 žmonių. Dauguma aukų buvo pažeidžiamiausi eismo dalyviai: vaikai, pėstieji, dviratininkai ir vyresnio amžiaus žmonės. Plenarinės sesijos metu balsavome už motorininių transporto priemonių draudimo direktyvos pakeitimus. Jais galės būti nustatoma žalos atlyginimo suma ir užtikrinta, kad kompensacijos būtų išmokėtos, net jei draudimo bendrovė yra nemoki. Viliuosi, jog neapsidraudusių vairuotijų Lietuvos gatvėse vos vienas kitas, tačiau, ypač, žiemą, kai keliai sunkiai pravažiuojami, turėtume būti itin atidūs ir saugoti vieni kitus.

Naujosios autorių teisės suteiks kūrėjams ir žiniasklaidai daugiau galimybių užsitikrinti iš interneto bendrovių teisingą atlygį už jų turinį, o kartu apsaugoti saviraiškos laisvę internete. Susitarimu siekiama užtikrinti, kad šiandien galiojančios autorių teisės ir įsipareigojimai veiktų ir internete. Labiausiai naujosios taisyklės paveiks interneto bendroves „Youtube“, „Facebook“ ar „Google News“. Direktyva siekiama sustiprinti autorių teisių turėtojų, visų pirma muzikantų, atlikėjų ir scenarijų autorių, taip pat žiniasklaidos galimybes derėtis dėl geresnių susitarimų su interneto platformomis dėl jų darbo naudojimo. Autoriai ir atlikėjai turės galimybę reikalauti papildomo atlygio iš turinio platintojų tuomet, kai pirminiame susitarime numatytas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginti su turinio platintojo gaunama nauda. Internetas ir toliau išliks laisvos saviraiškos erdve, todėl ir toliau bus galima dalintis naujienų straipsnių ištraukomis, GIF failais bei „memais“.

Pritarėme planams sudaryti palankesnes sąlygas pakartotinai naudoti išvalytas nuotekas žemės ūkyje. Taip skatinsime regeneruoto vandens (pavyzdžiui, išvalytų miesto nuotekų) panaudojimą žemei drėkinti. Pakartotinai naudojant vandenį drėkinimui neturi būti teršiama aplinka išmetant į ją daugiau azoto ir fosforo. Toks vanduo galės būti naudojamas auginti maistines ir ne maisto kultūras. ES valstybės galės leisti regeneruotą vandenį naudoti ir kitiems tikslams – pavyzdžiui, pramoninėms, pramoginėms ar aplinkosaugos reikmėms, užtikrinusios aukštus žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkosaugos standartus. Vandens trūkumas šiuo metu aktualus mažiausiai 11 procentų ES gyventojų ir 17 procentų visos ES teritorijos. Per pastaruosius 30 metų iš esmės padažnėjus sausroms, iš viso dėl jų patirta per 100 mlrd. eurų nuostolių.

Patvirtinome naują ES civilinės saugos mechanizmą, kuris buvo išbandytas neseniai įvykusių miškų gaisrų, audrų ir potvynių metu. Šis teisės aktas padės valstybėms efektyviau dalintis civilinės saugos ištekliais, kad būtų galima greičiau ir veiksmingiau reaguoti į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes. Taip pat numatyta sudaryti „RescEU“ išteklių rezervą, kuriam priklausys miško gaisrų gesinimo lėktuvai, didelio pajėgumo siurbliai, lauko ligoninės ir skubios pagalbos komandos. Šie ištekliai bus naudojami tik tuomet, jei valstybės neturėtų pakankamai savų išteklių reaguoti į nelaimę. Kada naudoti rezervą – spręs Europos Komisija. Sustiprintas ir ES civilinės saugos žinių tinklą, kad lengviau vyktų mainai tarp civilinės saugos veikėjų, ypač jaunų specialistų ir civilinės saugos savanorių.

Ilgos kelionės sukelia stresą ir kančias pervežamiems gyvūnams. ES šalys turėtų veiksmingiau užtikrinti jų gerovę. Milijonai gyvūnų sunkvežimiais gabenami po ES šalis ir į trečiąsias šalis veisimui, auginimui arba skerdimui. 2009–2015 m. ES vežamų gyvūnų skaičius padidėjo 19 procentų nuo 1,25 iki 1,49 mlrd. Per tą patį laikotarpį gyvų gyvūnų siuntų skaičius ES padidėjo nuo 400 iki 430 tūkst. per metus. Raginame geriau įgyvendinti galiojančias ES vežamų gyvūnų apsaugos taisykles, taikyti griežtas baudas pažeidėjams ir pagerinti transporto sąlygas. Siekiama, kad gyvūnai būtų vežami ne ilgiau kaip iš viso aštuonias valandas. Raginame stiprinti visų valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir komunikaciją. Jei standartai nebūtų suderinti, turėtų būti uždrausta vykdyti gyvų gyvūnų vežimo į trečiąsias šalis reisus.

Raginame valstybes aiškiai atskirti medicininį ir kitokius kanapių vartojimo būdus, taip pat panaikinti esamas finansines, kultūrines ir teisines kliūtis šios srities moksliniams tyrimams. Skatiname suteikti tokiems tyrimams tinkamą finansavimą ir plėsti informacijos sklaidą tarp medicinos specialistų. Valstybės turėtų leisti gydytojams savo pacientams skirti kanapių pagrindu pagamintus vaistus. Šie medikamentai turėtų būti įtraukti į sveikatos draudimo sistemas, kaip ir kitų rūšių vaistai. Galėdamos reguliuoti šiuos vaistus, valdžios institucijos gautų papildomų pajamų, apribotų juodąją rinką ir užtikrintų kokybišką, tikslų jų ženklinimą. Be to, taip ši medžiaga taptų sunkiau prieinama nepilnamečiams. Nors Pasaulinė sveikatos organizacija oficialiai rekomendavo, kad kanapių junginys kanabidiolis nebūtų laikomas kontroliuojama medžiaga, ES valstybės vis tiek taiko labai skirtingus teisės aktus dėl medicininių kanapių vartojimo.

Pirmą kartą istorijoje tiesioginės užsienio investicijos strateginėse ūkio šakose bus vertinamos pagal tuos pačius kriterijus visose ES šalyse. Bus atsižvelgiama į jų poveikį saugumui ir viešajai tvarkai, įskaitant poveikį ypatingos svarbos infrastruktūrai ir technologijoms, jautrios informacijos apsaugą, taip pat tai, ar investuotoją kontroliuoja užsienio šalies valdžia. Valstybės neprivalės, tačiau galės remtis šiais kriterijais spręsdamos, ar leisti tokias investicijas. Valstybės galės ne tik spręsti dėl minėto pobūdžio investicijų savo teritorijoje, bet ir pateikti nuomonę apie tokias investicijas kitose Sąjungos šalyse. Pagrindinės ES prekybos partnerės – JAV, Kinija, Rusija, Japonija ar Australija – turi analogiškus investicijų patikros modelius.

Pritarėme taisyklėms, nulemsiančioms pigesnius tarptautinius mokėjimus eurais už euro zonos ribų, taip pat skaidrų valiutos keitimą atsiskaitant kortele. Patvirtintos taisyklės numato, kad tarptautinėms operacijoms eurais už euro zonos ribų turi būti taikomos tos pačios sąlygos kaip vietos mokėjimams tos šalies valiuta. ES valstybės taip pat turės teisę numatyti analogiško dydžio mokesčius ir tarptautiniams bei vietiniams pervedimams nacionaline valiuta. Pavyzdžiui, lietuvis, norėdamas atsiskaityti kortele restorane Lenkijoje, dažnai gali pasirinkti mokėti eurais arba zlotais. Pirmuoju atveju valiutos keitimą atliks restorano bankas, o antruoju – kliento bankas. Kiekvienu atveju mokesčiai už pervedimą bus skirtingi, tačiau klientas neturi aiškios ir palyginamos informacijos, kuriuo būdu atsiskaityti apsimoka labiau. Naujosios taisyklės įpareigos informuoti vartotoją, kiek mokėjimas ir valiutos konvertavimas kainuos abiem atvejais, o klientas tuomet galės pasirinkti geriausią variantą.

Close