S. Stripeika: ne lietus kaltas, kad sutriko Registrų centro veikla

S. Stripeika: ne lietus kaltas, kad sutriko Registrų centro veikla

Negi viena smarkesnė liūtis galėjo taip užpilti Registrų centro (RC) serverius, kad nuo liepos 20 d. niekas negali dorai paaiškinti, kas iš tikrųjų atsitiko ir negi visoje Lietuvoje nėra pajėgių specialistų atgaivinti šaliai itin svarbios institucijos darbą?

O gal vis dėlto ne lietus kaltas, kad RC darbas paralyžiuotas? Gal priežasčių reikėtų ieškoti kitur? Gal liūtimi tik norima pasinaudoti, kad į viešumą neiškiltų tai, kas šioje institucijoje vyksta pastaruosius kelerius metus?

Buvęs teisingumo viceministras (2013-2014 m.), kuravęs RC veiklą, Saulius Stripeika įsitikinęs, kad šiuo metu susidariusiai krizei, pirmiausia, įtakos turėjo beatodairiška pertvarka, visiškai nekreipiant dėmesio, kad dėl jos tarnybą paliko daugybė kompetentingų darbuotojų.

„Dar 2015 m. buvo numatyta, kad valstybės duomenų centro konsolidavimas G-Cloud (Centralizuoti ir konsoliduoti duomenų centrai, įskaitant ir rezervinį duomenų kopijų saugojimą ir servisų atnaujinimą nelaimės atveju) turėjo būti pradėti kurti 2016 m. ir pabaigti 2017 m. Tačiau iki šiol tokie centrai nėra sukurti. Šiam sprendimui buvo numatyta skirti 200 mln. eurų. RC siūlė efektyvesnį ir pigesnį sprendimą (išlaidos būtų siekę apie 2 mln. eurų)“, – prisiminė buvęs teisingumo viceministras ir RC direktoriaus pavaduotojas, socialdemokratas S. Stripeika.

– Kas buvo sukurta ir kas buvo daroma RC, kad liūtys ar kitos panašios stichijos nesutrikdytų jo darbo tuo metu, kai jūs dirbote šioje įstaigoje?

Registrų centras iki 2018 m. skaitmenizavo 11 valstybės registrų ir 11 informacinių sistemų, teikė virš 500 skaitmeninių paslaugų. Taip pat buvo suteiktos galimybės privačiam sektoriui, startuoliams kurti e.valdžios (eGov) sprendimus.

Duomenys bei informacija buvo vieši ir operatyviai pasiekiami. Deja, „užkurtos“ buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio reformos taip sujaukė RC darbą, kad duomenys atsidūrė po devyniais užraktais. Vien ko verta skandalinga istorija, kai buvo sunakintas Vyriausybės posėdžio įrašas. Tai buvo viena pirmųjų R. Masiulio ir naujojo RC direktoriaus, buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Sauliaus Urbanavičiaus iniciatyvų uždrausti žurnalistams operatyviai ir nemokamai prieiti prie valstybės viešųjų registrų duomenų.

– Kas pasikeitė, kai pagrindinius valstybės registrus, susijusius su teisiniais santykiais – nuosavybės, juridinių asmenų veikla, gyventojų duomenis – tvarkanti įmonė buvo perduota Susisiekimo ministerijai, kuriai tuo metu vadovavo  R. Masiulis?

Buvęs ministras R. Masiulis, demonstruodamas teisinį nihilizmą ir nepaisydamas įstatymų, net kelis kartus pertvarkė RC valdybą, o įstaigos direktoriumi 2018 m. paskyrė S. Urbanavičių.

Dėka R. Masiulio pertvarkų nepriklausoma laikytinos RC valdybos daugumą sudarė jo vadovaujamai ministerijai pavaldžios įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai. Pastarieji, prisidengdami kova su korupcija, užsimojo naikinti tai, kas per ilgus metus buvo sukurta  kompetentingų RC specialistų – iš esmės nebeliko lietuviško mobilaus parašo infrastruktūros. Šis sprendimas turėjo neigiamų pasekmių gydymo įstaigų veiklai pereinant prie e.sveikatos sistemos. Dėl tokių nemokšiškų sprendimų šios sistemos veiklos pradžioje teko skubiai keisti mobilaus parašo teikėją.

– Kokių pertvarkų ėmėsi iš STT atėjęs S. Urbanavičius?

Jo paskyrimas RC vadovu – labiau nei keistas. Su naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis dirbančiai ir aukštos kvalifikacijos specialistų reikalaujančiai įmonei ėmė vadovauti žmogus, absoliučiai neturintis kompetencijos šioje srityje.

Užuot pasitelkęs kompetentingus ir patyrusius RC specialistus, S. Urbanavičius, pirmiausia, atleido daugiau nei trečdalį savo darbą išmanančių centro darbuotojų, vietoj jų priimdamas tokius, kurie, neva, kovotų su korupcija.

O tai lėmė, kad RC padalinių regionuose veikla ėmė silpti, nors prieš tai buvo svarstoma galimybė centro filialuose kurti viešųjų paslaugų centrus, kurie būtų labai pravertę užsidarinėjant bankų, pašto ir kitų paslaugų tiekėjų skyriams. RC padaliniai būtų galėję teikti žmonėms visas būtiniausias viešąsias paslaugas – gauti reikiamus dokumentus ir konsultacijas. Juk regionuose nėra taip plačiai naudojamasi internetu ir elektroninėmis paslaugomis.

Per trumpą laiką RC iš aukštų technologijų įmonės dėka S. Urbanavičiaus „kompetencijos“ tapo biurokratine, kovojančia su savo susikurtais baubais, „kontora“. Dėl nepakantumo ir totalinio sekimo aplinkos, ribotų galimybių siūlyti, kurti ir diegti naujoves, dėl vadovų nekompetencijos nemenka dalis RC užaugusių kvalifikuotų specialistų buvo priversti ieškoti naujų tarnybų bei galimybių dirbti profesionaliai.

Tuo tarpu buvusiai Viešųjų pirkimų tarnybos vadovei, kažkada įgijusiai ekonomistės išsilavinimą Dianai Vilytei buvo patikėta vadovauti e.sveikatos ir kitų e.paslaugų sistemoms.

Tad, kažin, ar lietus kaltas, kad nuo liepos 20 d. neveikia e.sveikatos sistema? Gal vis dėlto tam neabejotinos įtakos turėjo S. Urbanavičiaus pertvarkos liūtys?

– Kodėl S. Urbanavičius ir jo komanda nesugebėjo operatyviai rasti sprendimų nutrūkusiai RC veiklai atgaivinti? Negi visoje Lietuvoje neįmanoma net per savaitę rasti patyrusių specialistų?

– Nors RC tvarkomiems duomenis yra taikomi aukščiausi saugos ir duomenų pasiekiamumo reikalavimai, naujoji centro vadovybė šiam klausimui neskyrė reikiamo dėmesio. Kompetencijos stoka išryškėjo ir informuojant visuomenę apie problemos dydį bei laiko poreikius atkurti sistemą.

Nusikalstamai skamba žinia, kad nebuvo  naudojama duomenų kopijavimo ir atkūrimo sistema. Jei pasigilintumėm į tos pačios e.sveikatos kūrimo dokumentus, matytumėm,  kad reikiama įranga buvo nupirkta, visi būtini testai buvo atlikti, buvo nustatyti terminai, kas kiek laiko daroma pilna duomenų bazės kopija, kas kiek laiko yra atnaujinami duomenų pasikeitimai.

– Tuomet kyla klausimas, kas priėmė sprendimus nedaryti kopijų, nepalaikyti rezervinės duomenų bazės ir serverio veiklos, kuris pagal reikalavimus turėjo būti kitoje vietoje ir tokiu atveju nebūtų nukentėjęs dėl  lietaus? 

Taip, šie sprendimai reikalauja investicijų. Taip, šių procesų priežiūrai reikalingi itin kvalifikuoti specialistai.

Tačiau šiandienos problemas lėmė ir arogantiški siekiai parodyti, kad RC gali turėti kur kas didesnį pelną, kad kur kas efektyviau samdyti paslaugų teikėjus iš šalies, nei ugdyti vidinę įstaigos kompetenciją.

Nekompetentinga ir priklausoma centro valdyba, administracijos noras žūtbūtinai apjuodinti anksčiau dirbusius specialistus (vogė, todėl esą neuždirbo pelno) iki minimumo sumažino investicijas į IT infrastruktūrą. Tai leido pademonstruoti, kaip padidėjo RC pelnas, kuriuo taip džiaugėsi buvęs ministras  R. Masiulis ir jo paskirtasis direktorius S. Urbanavičius.

Tačiau jų džiaugsmas ir pasiekimai išgaravo, kaip karštos vasaros dienos rūkas po smarkaus lietaus. R. Masiulis dabar irgi tyli. Gal jau nusivylė S. Urbanavičiaus kova su korupcija? O gal buvusiam ministrui tiesiog gėda pasirodyti viešumoje?

– Tai negi situacija RC tokia beviltiška? Kaip vis dėlto įveikti jį ištikusią krizę?

– RC sukurti ir pasaulyje aukštai įvertinti sprendimai yra aplenkę laiką. Tai, kas pavyko Lietuvai, daugeliui šalių dar vis yra siekiamybė.  Maksimaliai supaprastintos, tačiau didžiausią saugumą garantuojančios nekilnojamojo turto perleidimo, įmonių steigimo, įvairių gyvenimo įvykių fiksavimo paslaugos jau tapo mūsų kasdienybe.

Nė viena savivaldybė jau neįsivaizduoja savo veiklos be RC sukurtos „Regia geoinformacinės sistemos“. Mes jau net neįsivaizduojame, kad tokie sprendimai gali būti sunaikinti.

Taip, treji-ketveri metai yra prarasti, tačiau, sutelkus jėgas, galima būtų toliau ieškoti naujų sprendimų, užtikrinti sistemų patikimumą ir susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą viešosiomis elektroninėmis paslaugomis.

Kaip parodė Covid-19 sukelta krizė, galimybė gauti nuotolines skaitmenines paslaugas tampa šios dienos būtinybe, o ne viena iš daugelio alternatyvų.

E.receptas, gyventojų ir juridinių asmenų registro duomenys leidžia greitai, o svarbiausia – be tiesioginio kontakto (privalomo apsilankymo registro įstaigoje) gauti informaciją, priimti sprendimus. Išmokos senjorams, vaikams, nuo karantino nukentėjusiems verslininkams ir kiti dalykai būtų užtrukę ilgiau, procedūros būtų sudėtingesnės jei ne skaitmeniniai registrų duomenys.

Tačiau karantinas parodė, jog esamas skaitmeninių paslaugų kiekis dar nėra pakankamas, kad leistų išspręsti visas problemas, pilnai atsisakant fizinio kontakto. Mano, kaip socialdemokrato tikslas ir pareiga – betarpiškai rūpintis žmonėmis, jų socialine gerove, siekti sudaryti galimybes gauti visas paslaugas kuo greičiau, kuo arčiau gyvenamosios vietos.

Siekdamas šių tikslų pasinaudosiu ir patirtimi, sukaupta dirbant RC bei kitose valstybės institucijose. Pastaruoju metu nemažai žinių ir žmogiškų ryšių įgijau, bendraudamas su įvairių Lietuvos regionų žmonėmis, kaip europarlamentaro Juozo Olekos komandos narys. Ši neįkainojama gyvenimiška patirtis man, neabejotinai, pravers ir rinkimų į Seimą kampanijoje.

Susiję straipsniai

Close