Vilniaus rajono savivaldybė vis dar Valdemaro Tomaševskio partijos rankose. Gyventojai ne pirmus metus sako, kad nori pokyčių, bet Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) laimi ir laimi rinkimus. Dėl to iš dalies kaltas kitų partijų požiūris, ypač jų vadovybių. Ne išimtis buvome ir mes – socialdemokratai. Tačiau pastaruoju metu matome, kad LSDP skiria dėmesį visiems Lietuvos regionams, taip pat ir Vilniaus rajonui. Mes keičiamės, keičiasi ir požiūris.

Laimėti rinkimus Vilniaus rajone sudėtinga, bet įmanoma. LLRA-KŠS valdo visą savivaldybės administracinį aparatą. Daugelis gyventojų, jų artimieji su savivaldybe susieti darbais, tai leidžia V. Tomaševskio partijai šiems asmenims daryti spaudimą. LLRA-KŠS, saugodama savo turimas pozicijas, veikia atsargiai, riboja konkurenciją ir gan konservatyviai žiūri į naujoves. Kitų partijų vadovybės tai jausdamos nesistengia skirti šiam regionui daugiau dėmesio, o jėgas dažniausiai koncentruoja tik prieš rinkimus. Vietiniai partijų skyriai, geriau suprasdami situaciją, šaukiasi pagalbos, bet jos nesulaukia.

Vilniaus rajonas ribojasi su Vilniaus miestu, tačiau tokiais socioekonominiais rodikliais, kaip kitų Europos sostinių priemiesčiai, pasigirti negali. Nors, remiantis 2017 m. Lietuvos mažųjų savivaldybių indeksu, Vilniaus rajono savivaldybė užėmė gan aukštą šeštą vietą, tačiau realios situacijos tai neatspindi. Būdamas sostinės priemiesčiu, Vilniaus rajonas pagal įvairius rodiklius nusileidžia ne tik Klaipėdos ir Kauno rajonams, bet ir Palangos, Druskininkų miestams ir Mažeikių rajonui.

Prastos būklės keliai. Didžiąją dalį vietinės reikšmės kelių, kurių iš viso yra 2 526,635 km, Vilniaus rajone sudaro žvyrkeliai ir gruntiniai keliai. Tokių kelių yra maždaug 83 %.
Per 2017 m. išasfaltuota 25,3 km vietinės reikšmės kelių. Šį rodiklį, atsižvelgiant į menką Vyriausybės skiriamą finansavimą, galima vertinti neblogai. Tačiau didžiausią nerimą kelia būtent žvyrkelių ir gruntinių kelių priežiūra. Pavasarį ir rudenį šių kelių būklė yra tokia prasta, kad kai kurie gyventojai nesugeba išvažiuoti iš savo namų. Būna atvejų, kai iki namo neprivažiuoja greitoji ar vykstant pagal iškvietimą dėl degančio namo, bejėgiškai klimpsta ugniagesiai. Nors problema dėl prastos kelių būklės valdantiesiems gerai žinoma, savivaldybė nėra pasirengusi ekstremalioms situacijoms. Atsižvelgiant į savivaldybės specifiką, daliai seniūnijų būtų pravartu turėti galimybę pačioms vykdyti pirminius kelių tvarkymo darbus. Tai leistų operatyviai reaguoti, esant ekstremalioms situacijoms. Planuojant savivaldybės biužetą, reikia atsižvelgti į gyventojų poreikius.

Netinkamai išplėtotas viešasis transportas. 2009 m. įsteigta savivaldybės įmonė Vilniaus rajono autobusų parkas išstūmė didelę dalį privačių vežėjų. Tačiau beveik dešimtmetį veikianti įmonė taip ir nesugebėjo užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos, atliepiant realius gyventojų poreikius. Viešojo transporto grafikai nėra suderinti su gyventojais. Paskutinis maršrutas iš rajono gyvenvietės į Vilnių yra 20.30 val., o iš Vilniaus į rajoną – 22.00 val. Tačiau ir tai galioja tik didžiausioms gyvenvietėms, pavyzdžiui, Nemenčinei. Mažesnių gyvenviečių gyventojams reikia planuotis grįžti namo gerokai anksčiau. Asmenims, dirbantiems pamaininį darbą, neturintiems nuosavo automobilio, kelionė namo tampa tikru iššūkiu. Susisiekimas tarp savivaldybės gyvenviečių, pavyzdžiui, nuošalyje esančio kaimo ir seniūnijos centro, taip pat yra gana komplikuotas. Dėl šios priežasties kai kurių asmenų, o ypač daugumos atokiau gyvenančių senjorų, judėjimas yra smarkiai apribotas.

Nekokybiškai teikiamos viešosios paslaugos. Gyventojai skundžiasi, kad kartais negauna atsakymų į savo paklausimus, prašymus. Tuo įsitikinau ir pats. Net būdamas savivaldybės tarybos nariu, įstatymų nustatytais terminais negavau atsakymo į kelis savo teiktus raštus, pavyzdžiui, užklausas apie kelių būklę. Paruošti tokį atsakymą, kokį gavau, atitinkamos srities specialistui turėtų užtrukti iki dviejų valandų. Nors darbuotojų daug, savivaldybės administracinis aparatas išpūstas gauti kokybiškas paslaugas ne visada įmanoma.

Svarbu užtikrinti vienodą visų gyventojų atstovavimą. Reikia skirti dėmesį grupių gimtąją kalba (pagal realų gyventojų poreikį) vaikų darželiuose steigimui. Šiuo metu priemiestyje gyvenantys naujakuriai neturi galimybės leisti savo vaikų į darželius valstybine mokymo kalba. Jie, bandydami šias paslaugas gauti Vilniaus mieste, savo gyvenamąją vietą deklaruoja ten, todėl Vilniaus rajono savilvaldybė praranda dalį gyventojų pajamų mokesčio. Be to, Vilniaus rajone iki šiol nėra elektroninės vaikų registravimo į darželius sistemos.

Reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi ir investicijos į jaunimo politiką. Šiuo metu ne visos savivaldybės teikiamos socialinės paslaugas yra kokybiškos, nes stokojama kvalifikuotų specialistų. Į pagalbą būtina pasitelkti nevyriausybines organizacijas. Panaši situacija yra dėl jaunimo politikos. Esame tarp šešių Lietuvos savivaldybių, kurios nėra numačiusios lėšų jaunimo organizacijų, arba organizacijų, dirbančių su jaunimu, veiklai. Siūlome tai pakeisti ir skatinti jaunimo organizacijų kūrimąsi bei finansuoti aktyvią, konkurencingą jų veiklą.

Seniūnijos veikia neūkiškai. Daugelis Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijų nesugeba racionaliai planuoti savo lėšų ir veikia, nekreipdamos dėmesio į gyventojų poreikius. Seniūnai dėl atliekamų darbų turi tartis su gyventojais. Svarbu skatinti vietos bendruomenių kūrimąsi ir stiprinti seniūnaičių darbą.

Vilniaus rajonas yra įvairiatautis, todėl gyvenimo kokybę čia lemia ne vien gyvenviečių infrastruktūra ir pan., bet ir galimybė kiekvienam puoselėti savo kultūrą, ugdyti vaikus gimtąja kalba. Deja, LLRA-KŠS tai užtikrina ne visiems.

Šio krašto gyvenvietės turtingos savo istorija bei kraštovaizdžiu. Vilniaus rajonas gali tapti turizmo ir poilsio kampeliu. Tikslinga investuoti į poilsio, rekreacines zonas, dviračių takus, pažintinius maršrutus. Tai padarę, sukursime sąlygas plėtotis smulkiam verslui, vietos gyventojams užtikrinsime papildomą pajamų šaltinį.

Vilniaus rajonas turi keistis. Pokyčių ir politiko dėmesio laukia gyventojai. Keli pasiūlymai pokyčių pradžiai:

• Planuojant savivaldybės biudžetą, dvigubai daugiau lėšų skirti būtinajai infrastruktūrai (keliams, apšvietimui ir pan.). Tai padarius, net ir negaunant papildomų įplaukų į biudžetą, kiekvienais metais būtų išasfaltuota maždaug 35 km vietinės reikšmės kelių.
• Kelioms seniūnijoms įsigyti pirminius kelių priežiūros darbus galinčią atlikti techniką ir investuoti į nedidelius nuosavus žvyro karjerus.
• Vilniaus rajono savivaldybės autobusų parko viešojo transporto paskutinio išvykimo iš Vilniaus į didžiąsias gyvenvietes laiką pratęsti iki 23 val. Atlikus gyventojų apklausas, pakeisti autobusų tvarkaraščius ir glaudžiau bendradarbiauti su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Vilniaus autobusų parko paslaugų teikimo Vilniaus rajone (Pagiriai, Vaidotai, Nemėžis, Rudamina, Skaidiškės, Kalviškės, Zujūnai, Riešė, Avižieniai, Gineitiškės ir kt.).
• Šiuo metu, važiuojantiems savivaldybės autobusų parko transportu, nustatytas 0, 065 Eur be PVM už 1 km važiavimo tarifas. Mes siūlome šį tarifą mažinti iki 0,045 Eur be PVM.
• Nemenčinės miesto apylinkėse pradėti vystyti turizmą. Investuoti į dviračių takus, atnaujinti ir praplėsti poilsiavietes prie Neries ir Gėlos ežero, sutvarkyti piliakalnį, suteikti galimybę šalia poilsiaviečių vystyti smulkų verslą (vandens dviračiai ir kitos pramogos, užkandinės ir pan.), sukurti interaktyvius informacinius maršrutus.
• Sukurti elektroninę vaikų registravimo į darželius sistemą. Taip bus matomas realus vietų konkrečia kalba poreikis ir užtikrintas skaidrus patekimas į darželius.
• Pradėti bendradarbiauti su nevyriausybiniu sektoriumi dėl socialinių paslaugų teikimo.
• Kasmet skirti 40 000 Eur savivaldybės biudžeto lėšų jaunimo organizacijų arba organizacijų, dirbančių su jaunimu, projektinei veiklai.
• Įpareigoti seniūnus dėl vykdomų darbų konsultuotis su tos teritorijos gyventojais.

Politiką galite sekti Facebook