Nors dar pavasarį bankų ekonomistai įvertinę Lietuvos struktūrinius makroekonominius rodiklius neskambino pavojaus varpais, jau kurį laiką tarptautinės institucijos, žiniasklaida siunčia aliarmo signalus apie pasaulinį ekonomikos lėtėjimą.

Apdairūs investuotojai investuoja į mažiau rizikingas sritis ar turtą. Tarptautinis valiutos fondas gi jau senokai sumažino savo prognozę pasaulio ekonomikos augimui iki žemiausios ribos nuo pat 2009 metų. Euro zonos ekonomikos metinis augimas juda lėčiausiai nuo 2013 m.

Didžiausia ES rinkos Vokietijos ekonomika kenčia nuo nesibaigiančio JAV ir Kinijos prekybos karo bei „Brexit“ nežinomybės. Prie techninės recesijos priartėjo ir Jungtinės Karalystės ekonomika.

Apie galimus sukrėtimus prašneko ir Lietuvos bankas perspėdamas, kad būtina nuosekliai laikytis atsakingos fiskalinės politikos. Tai reiškia, kad būtina kaupti finansinius rezervus. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įspėja, kad jau šį rudenį Lietuvoje, kurios rinka yra atvira, todėl jautri ir greit pažeidžiama, mažai atspari lėtesniam ekonomikos augimui Vakarų šalyse ir kitiems sukrėtimams, privalomas kiekvieno lygmens ypatingas finansinis budrumas, tiek planuojant valstybės, tiek kiekvienos šeimos išlaidas.

Na, o kaip gi yra mūsų šalyje? Kiek mums aiški situacija? Išgyvenome sudėtingą trejų rinkimų ciklą ir artėjame prie kitų metų Seimo rinkimų. Nors ekonominės raidos scenarijus dar nepaskelbtas, bet Tarptautinio valiutos fondo misija, pabaigusi darbą Lietuvoje, rekomenduoja kol kas Lietuvai laikytis neutralios fiskalinės pozicijos, išlaikyti finansų sistemos stabilumą.

Ekspertai labai aiškiai įvardija, kad intensyvėja spaudimas socialinei sričiai ir biudžetinio sektoriaus algų didinimui. Tai nenuostabu, naujos koalicijos susitarimai, valdančiųjų pažadai rinkėjams, nors ir suprantami esant tokiai didžiulei pajamų nelygybei ir socialinei atskirčiai, turi būti vertinami atsargiai.

Deja, akivaizdu, kad valdančiųjų planuojamas neapmokestinamojo pajamų dydžio auginimas, vaiko pinigų didinimas buvo suplanuotas per daug optimistiškai, matyt, bravūriškai tikintis paveikti praėjusių rinkimų rezultatus.

Nenumaldomai artėja spalio 17 diena, kai iš Vyriausybės į Seimą atkeliaus ateinančių metų valstybės biudžeto projektas. Tai bus rinkiminis biudžetas, todėl neabejotina, kad politikų norai pamaloninti savo rinkiminių apygardų gyventojus bus begaliniai. Deja, akivaizdu, kad valdančiųjų planuojamas neapmokestinamojo pajamų dydžio auginimas, vaiko pinigų didinimas buvo suplanuotas per daug optimistiškai, matyt, bravūriškai tikintis paveikti praėjusių rinkimų rezultatus.

Kol augo šalies ekonomika ir pajamos, valdantieji, deja, taip ir nesugebėjo padaryti, kad tą augimą adekvačiai pajustų visi gyventojai. Augančios ekonomikos vaisius nusiraškė turtingieji, dauguma gyventojų liko jų neparagavę. Socialinė atskirtis didėjo, statistika byloja, kad per tą laiką daugėjo milijonierių ir jų valdomo kapitalo. Valdantieji taip ir neįvykdė savo pažado – padidinti valstybės remiamas pajamas susiejant jų augimą su minimaliu vartojimo poreikių dydžiu. Nuo to priklauso socialinės išmokos.

Finansų ministras V.Šapoka nors ir laikosi, kaip paprastai ramiai, bet pastaruoju metu nebeslepia, kad į Lietuvą ateina gerokai liūdnesni laikai. Deja, kol kas iš ministro skamba tik senos dainelės su įgrisusiu raginimu daryti struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos reformas bei šiukštu neišlaidauti. ES pasimokė, kad praėjusios krizės laikotarpiu taikyta taupymo politika pridarė begales bėdos, taip pat ir Lietuvai.

Europos centrinis bankas ketina imtis tam tikrų rinkos skatinimo veiksmų, nemažai ES šalių turi pakankamai galimybių didinti išlaidas ekonomikos skatinimui. Kalbama apie tai, kad senbuvių ES narių infrastruktūra pasenusi, o klimato kaita reikalauja didelių investicijų į ekonomikos žalinimą. Toje pačioje Vokietijoje, o ir JAV kalbama apie planus palengvinti mokestinę naštą smulkiam ir vidutiniam verslui. Europos Komisija numato parengti lankstesnes fiskalinės drausmės taisykles, kad sunkumams iškilus valstybės galėtų lengviau manevruoti.

Premjeras S. Skvernelis neatmeta galimybės ir Lietuvoje, jei prireiks, taikyti ir skatinamąsias vėstančios šalies ekonomikos priemones. Klausimas, kuris šiandien pirmiausia kyla natūraliai yra apie tai, ar pakankamai valdžia kaupė valstybės fiskalinį rezervą, kai ekonomika šilo, o gal viešieji finansai buvo tik iššvaistyti kaitinant rinką ir pamaloninant rinkėjus (milijardas milijonui).