Gerbiamas Ministre G. Surply, kodėl ignoravote kolegą p. A. Stančiką ir jo vadovaujamą Kaimo reikalų komitetą Seime ir nepateikėte galutinio Baltosios knygos varianto komiteto įvertinimui? Kita vertus, pone A. Stančikai, ar tik ne puikybė kankina? Kodėl ant visos Lietuvos savo bendražygį, partijos kolegą, savo deleguotą ministrą, taip ne visai korektiškai nusprendėt paauklėti? Ar negalėjot kolegiškai susitarti? Beje, Baltosios knygos turinys labai daug kalba, apie būtinybę visiems bendrauti ir bendradarbiauti... Taigi, sveikinu su „įkvepiančia ir pavyzdine“ pradžia!

O dabar apie pačią Knygą, kuri turėtų nubrėžti Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategines gaires iki pat 2030-ųjų. Kadangi visai nesenai buvo pristatyta ir konferencijos metu patvirtinta Lietuvos socialdemokratų partijos Vizija Lietuvai, kurioje taip pat pateikėme ir tvaraus žemės ūkio ir stiprių kaimo bendruomenių viziją, norisi pasidžiaugti: esminės Baltosios knygos nuostatos sutampa su mūsų siekiais. Tai – stiprinti smulkius ir vidutinius ūkius; dėl kartų kaitos užtikrinimo, svarbus Jaunųjų ūkininkų atitinkamas paskatinimas; taip pat kaimo bendruomenių stiprinimas, aplinkosauginiai, klimato kaitos klausimai ir kita.

Norisi pabrėžti, kad Baltosios knygos darbo grupė kompetentinga ir todėl Knygos turinys tikrai kokybiškas. Pagrindimą ir veiksmus Knygai rengė: Rasa Melnikienė, Dalia Vidickienė, Rita Vilkė, Živilė Gedminaitė-Raudonė, Erika Ribašauskienė (LAEI), prof. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Ilona Kiaušienė (ASU), prof. Zenonas Dabkevičius, dr. Žydrė Kadžiulienė, dr. Violeta Juškienė (LMA, LAMMC, LSU).

Labai pritariu siekiui, kad bendruomenių lyderių darbas už projektinę veiklą turi būti atlygintinas. Tačiau strateginėse gairėse randama ir keistokų minčių, pavyzdžiui, e. čekiai (pastarieji nei patvirtinti, nei pasiteisinę) – tokių mažareikšmių valdančiųjų išminties blyksnių į Strategiją tikrai netraukčiau. Šioje strategijoje pasigendu vietos veiklos grupių vaidmens. Juk šių grupių tinklas, jų misija glaudžiai siejasi su strategijos tikslais – stiprinti kaimo bendruomenes, vystyti verslus kaime, gerinti kaimo įvaizdį ir skatinti kultūrinius projektus kaimo vietovėse ir kita. Todėl siūlyčiau jas įtraukti.

Taip pat manau, nebus jokio proveržio jei Vyriausybės lygmeniu nebus suformuota darbo grupė kartu su pažangiausiomis šiame sektoriuje kitų šalių Vyriausybėmis, pavyzdžiui, Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos, Danijos ar kitų, siekiant šios Strategijos tikslų įgyvendinimo.

Beje, dar 2003 m. tai buvo padaryta tarp Lenkijos ir Nyderlandų Vyriausybių. Šiandien matome, kaip sparčiai kaimyninė Lenkija progresuoja žemės ūkio (uogininkystės, daržovių, sodininkystės, pieno sektoriuje ir kituose) bei kaimo plėtros srityje, kadangi jaunimo grupė yra viena didžiausių visoje Bendrijoje. Darbo grupei priklausė ne tik politikai, atsakingi už sprendimų priėmimą aukščiausiu lygiu, bet ir mokslininkai, atitinkamų institucijų vadovai, darbuotojai, mokesčių ekspertai ir kiti.

Beje, mokestinei aplinkai taip pat būtinas dėmesys ir jos peržiūrėjimas, tai turėtų būti vienas iš Strategijos tikslų. Kaimyninės šalys turi kur kas palankesnes mokestines sąlygas žemės ūkiui plėtoti. Kas be ko, taip pat turėtų būti aiškiai įvardintas prioritetas – investicijoms į mokslą ir technologijas žemės ūkio srityje.

Ir pabaigai klausimas Ministrui G. Surpliui. Žinant Jūsų indėlį rengiant Lietuvos regioninės politikos Baltąją knygą, kuri pristatyta visuomenei, berods, prieš kelis metus, noriu Jūsų paklausti, ar tik nebūsit fanas strategijų dėl reklamos ir gražių deklaracijų? Kadangi apie pastarąją strategiją, jos įgyvendinimą jau nieko negirdėti.