Raminta Jakelaitienė. Agrokomisija – cirkas be pinigų!

Raminta Jakelaitienė. Agrokomisija – cirkas be pinigų!

Žemės ūkio tematikai vis netylant Seimo koridoriuose, norisi iš politikų konstruktyvios diskusijos šia tema, o ne agrokomisijų cirko. Šiame straipsnyje norėčiau pateikti daugiau duomenų apie žemės ūkio padėtį Europos Sąjungoje, tam kad geriau suprastume, kokie pažeidžiami esame ir kokia mažutė mūsų vidaus ekonomika, lyginant ją su išsivysčiusiomis ES šalimis, jau nekalbant apie drąstiškai mažėjantį gyventojų skaičių. Tad labai svarbu nešvaistyti energijos ir laiko šalutiniams reiškiniams, o susikaupti ir dirbti kryptingai, vardan tos – Lietuvos!

 Neabejotinai, ūkininkavimą, kaip ir daugelį kitų verslo šakų, iš esmės pakeis (jau keičia) skaitmeninė technologinė revoliucija, kuri, tikiu, bus tokia pat reikšminga, kaip tuomet, kada arklius pakeitė žemės ūkio mašinos. Todėl labai svarbu nepramiegoti šių visų inovacijų, kurios gali turėti esminės įtakos mūsų šalies žemės ūkio pažangai. Pastebėtina, kad žemės ūkyje didžiausią pažangą, o kartu ir didžiausią žemės ūkio produkcijos vertę iš hektaro, kuria šios šalys: Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Danija ir kt. Todėl toliau norėčiau apžvelgti šių šalių pasiekimus žemės ūkyje ir kartu juos palyginti su mūsų šalies situacija. Taip pat, esu įsitikinus, jog labai svarbi ir Lenkijos situacija šiame sektoriuje. Juk mūsų ūkiams su jų pagaminta produkcija tenka nuolat konkuruoti ne tik bendrojoje, bet ir vidaus rinkoje, todėl svarbu kokias skatinimo priemones, apmokestinimo sistemą taikome savo šalyje, koks visų institucijų, mokslo įstaigų indėlis į mūsų ūkių pažangą?

Lentelė Nr. 1 . Žemės ūkio naudmenų plotas ir standartinė produkcija

ES valstybė narė Bendras žemės ūkio naudmenų plotas (1000 ha) Standartinė produkcija (mln. Eur)2013 m. SP hektarui (1000 Eur) Gyventojų skaičius (1000)2016 m. BVP   (mln Eur)2016 m. BVP vienam gyventojui(Eur)2016 m.
Nyderlandai 1 848 20 498 11 095 16 979 697,219 40,900
Belgija 1 308 8 407 6 428 11 311 421,974 37,400
Vokietija 16 700 46 252 2 770 82 175 3,132,670 37,900
Danija 2 619 9 580 3 657 5 707 276,805 48,300
Lenkija 14 410 21 797 1 513 37 967 424,581 11,000
Lietuva 2 861 1 919 671 2 888 38,631 13,500

Sudaryta pagal Eurostat duomenis

Taigi iš lentelėje pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad išsivysčiusių šalių rodikliai ženkliai (švelniai tariant) viršija mūsų pasiekimus, todėl norint geresnių rezultatų žemės ūkio sektoriuje būtina aiški žemės ūkio strategija bei politinė valia priimti moksliškai pagrįstus sprendimus. Manau, labai svarbu suvokti savo konkurencines galimybes, žinoti kaimyninių šalių trūkumus ir privalumus, jų poreikį žemės ūkio produkcijos importui. Ypatingai akcentuočiau Skandinavijos šalis: jose didelė gyventojų perkamoji galia, todėl, žinant žemės ūkio produkcijos importo poreikį, būtų galima orientuoti mūsų šalies ūkius į produkcijos eksportą. Stambūs augalininkystės ūkiai mažai tikėtina, kad tuo domėtųsi ir diversifikuotų savo veiklą (sodininkystė, uogininkystė ar kt.), tačiau čia matyčiau galimybes smulkiems ir vidutiniams ūkiams, jų partnerystei.

Dažnai tenka bendrauti su žemdirbių bendruomenės atstovais. Nuolat kalbu apie galimybes pasinaudoti parama, pradedant ekonominę veiklą ar ją diversifikuojant kaimo vietovėse. Deja, sulaukiu daug kritikos, kad parama (kalbu apie smulkiuosius ūkininkus) jiems nepasiekiama, kaip ir šių ūkių kreditavimas. Todėl siūlyčiau ieškoti bendrų sprendimų, kaip sukurti paskatas smulkiems ir vidutiniams ūkiams.

Siūlyčiau peržiūrėti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklą, norėtųsi, kad ji būtų labiau nukreipta į smulkius ir vidutinius ūkius, ypatingai jaunuosius ūkininkus. Taip pat, manau, kad būtų tikslinga sukurti Fondo bendradarbiavimo modelį (kartu su kaimiškųjų rajonų savivaldybėmis) ir taip priartinti šio Fondo paslaugas arčiau žemdirbių, sukuriant mikrofinansavimo sistemą.

Negalint apsispręsti, kuris iš ūkių yra smulkus, vidutinis ar stambus, siūlyčiau nesiblaškyti, o vadovautis tais pačiais kriterijais, kuriuos taiko VMI ir SODRA, apmokestinant ūkius, t. y. mokesčių, mokestinių lengvatų apskaičiavimo, statistikos tikslais valdos grupuojamos pagal dydį į keturias grupes:

Lentelė Nr. 2. Duomenys apie valdų (ūkių) ekonominį dydį

2017-01-01 Asmenų EDV (pateikiamos tik aktyvios valdos)
EDV < 2 2<= EDV < 4 4 <= EDV < 14 14 <= EDV Pensinio amžiaus
Iš viso Lietuvoje 140115 17427 11655 7678 63288

Daugiau apie EDV http://sodra.lt/lt/situacijos/esu-ukininkas-verciuosi-individualia-zemes-ukio-veikla-ir-esu-pvm-moketojas.

Ūkininkai, kurie yra GPM mokėtojai ir jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV) ir didesnis, nuo 2017 m. draudžiami pensijų, ligos, motinystės draudimu.

Taigi ūkiai, patenkantys į 4 <= EDV < 14 intervalą, ir mokantys nurodytus mokesčius į biudžetą, tai prekiniai ūkiai, kurie, mano įsitikinimu, arčiausiai smulkaus ir vidutinio ūkio atitikmens. Todėl politikai turėtų skirti deramą dėmesį šių ūkių konkurencingumo didinimui ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tiesioginių išmokų perskirstymo bei paramos schemų. Mano jau minėtas Žemės ūkio paskolų garantijų fondas čia galėtų pasitarnauti, pasiūlant mikrofinansavimo sistemą minėtiems ūkiams.

Kiekvienos šalies konkurencines sąlygas nusako ir ūkių struktūra, taip pat šalyje dominuojanti žemės ūkio specializacija – ūkių tipas pagal gaminamą produkciją. Pavyzdžiui, Nyderlanduose gerai išvystytas žemės ūkis pasižymi dideliu produktyvumu daržovių, vaisių, gėlių, taip pat pieno sektoriuose; panaši situacija ir Belgijoje, tik čia dar ryškus mėsos gamybos sektorius; Vokietijoje dominuoja pieno, kiaulienos, paukštienos sektoriai; Danijoje – kiaulienos, pieno gamyba; Lenkijoje – pieno, paukštienos sektoriai; Lietuvoje – didžiausia grūdų ir aliejinių augalų gamyba. Svarbu, paminėti, kad Lietuvoje besitraukiantis pieno sektorius kažkodėl sėkmingai plečiamas senbuvėse valstybėse narėse, todėl tenka apgailestauti, kad vis dar nesurandami tie sprendimai, kurie sustiprintų mūsų šalies pieno sektorių.

Žemiau pateikiama informacija apie ūkių pasiskirstymą pagal intervalus:

Lentelė Nr. 3. Vidutinis ūkio dydis ir pasiskirstymas pagal intervalus, 2013 m.

ES valstybė narė Bendras žemės ūkio naudmenų plotas (1000 ha) Ūkių (fizinių ir juridinių asmenų) skaičius Ūkio vid. dydis, ha <49,9 ha 50 iki 99.9 ha >100 ha
Nyderlandai 1 848 65 790 28,1 54 120 9 280 2 390
Belgija 1 308 37 340 35,0 28 620 6 530 2190
Vokietija 16 700 282 160 59,1 196 780 50 220 35 160
Danija 2 619 37 370 70,1 24 110 5 380 7 880
Lenkija 14 410 1 421 550 10,1 1 390 030 20 570 10 950
Lietuva 2 861 171 720 16,7 161 940 5 100 4 680

Sudaryta pagal Eurostat duomenis

Akivaizdu, kad mūsų šalyje dominuojant augalininkystės ūkiams, toliau ženkliai mažės ūkių, ypatingai smulkiųjų, skaičius. Tačiau žemės ūkio indėlis, mažinant skurdą, yra kur kas reikšmingesnis nei žemės ūkio sukuriama pridėtinė vertė. Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti natūrinių arba dar vadinamųjų šeimos ūkių gyvybingumą. Tuo tarpu, prekiniams ūkiams, kurie kuria darbo vietas ir prisiima įvairius įsipareigojimus, turi būti sudarytos atitinkamos mokestinės sąlygos bei paramos taikymo schemos.

Taigi, apibendrinant dar kartą noriu atkreipti dėmesį į paminėtų valstybių išsivystymo lygį, ypatingai jose sukuriamą aukštą žemės ūkio produkcijos vertę iš hektaro, taip pat į gerai išvystytą žemės ūkio produkcijos eksportą. Todėl ne agrokomisijas kurkite, mieli politikai, o ieškokime tų sprendimų, kurie stiprintų mūsų šalies žemės ūkio sektorių. Už Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą atsakingi politikai turi užtikrinti, kad ūkininkavimas būtų patraukli veikla jaunajai kartai, kadangi pastaroji yra imliausia inovacijoms ir skaitmeninėms technologijoms.

Todėl smulkiųjų ir vidutinių ūkių skatinimo priemonių sukūrimas, t. y. mikrofinansavimas, avarinė melioracijos įrengimų būklė, pieno sektoriaus laukiantys nauji iššūkiai, besipliačiantis afrikinis kiaulių maras ir kitos problemos, yra kur kas svarbesnės už agrokomisijų veiklą.

Susiję straipsniai

Close