R. Budbergytė: sunku įsivaizduoti, kad skandinaviškose gerovės valstybėse bankai elgtųsi taip, kaip Lietuvoje

R. Budbergytė: sunku įsivaizduoti, kad skandinaviškose gerovės valstybėse bankai elgtųsi taip, kaip Lietuvoje

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė Lietuvos bankų asociacijos teiginius apie tai, kad pinigų išgryninimo paslaugos neprieinamos 10 km atstumu tik keliose Lietuvos miškingose vietose, vadina visuomenę erzinančiu pareiškimu.

„Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, kuri gavo atsakymus iš regionų, rodančius, kad bankai efektyvindami savo veiklą ir siekdami pelno, ėmėsi drastiškų priemonių, kurios apribojo žmonių galimybes - atitolino finansines paslaugas nuo gyventojų. Ypač - rajonuose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių. Taigi, bankai gali girtis, bet tokie pareiškimai tik erzina visuomenę, juk ir Lietuvos bankas skelbia apie tai, kad bankomatų skaičius Lietuvoje santykinai yra vienas mažiausių, lyginant su Europos Sąjungos šalimis“, - sako R. Budbergytė.

Nuo 2015 metų bankomatų sumažėjo dešimtadaliu, uždaryta šimtai bankų skyrių.

Pasak Seimo narės, senėjanti visuomenė yra mūsų realybė, todėl valstybė turi užtikrinti, kad paslaugos turi būti prieinamos visiems gyventojams, o ne tik jaunesniems nei 45 metai. Dažnas kaimiškų vietovių gyventojas neturi galimybės jungtis prie elektroninės bankininkystės, be to, žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, trūksta įgūdžių.

„Nesakau, kad padėtis katastrofiška, bet džiaugtis tikrai nėra kuo. Man sunku įsivaizduoti, kad skandinaviškose gerovės valstybėse jų bankai pasielgtų taip, kaip Lietuvoje: nuo 2015 metų bankomatų sumažėjo dešimtadaliu, uždaryta šimtai bankų skyrių“, - teigia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnės pareigas einanti R. Budbergytė.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto darbo grupės duomenys atsispindi, kad miestuose, kur net ir yra išlikę bankų skyriai, dažnai reikalinga išankstinė registracija, kad žmogus gautų finansines paslaugas - tai dar labiau apsunkina paslaugų prieinamumą. "Perlo" terminalus, kur galima išsigryninti pinigų, galima rasti toli gražu ne kiekvienoje vietovėje. Bet to,  juose ne visuomet būna pakankamai pinigų. O ir paslaugos kaina nemaža – 1 euras.

„Savivaldybių socialiniai darbuotojai neturi teisės kitiems asmenims padėti naudotis finansinėmis paslaugomis nuotoliniu būdu. Vyresnių, neįgalių žmonių, norinčių išsigryninti pinigus ar atlikti kitas finansines operacijas, padėtis tampa kebli. Pavyzdžiui,  Akmenės rajone trečdalio gyventojų amžius gyventojų – per 60 metų. Apklausos rodo, kad jie nesinaudoja internetine bankininkyste. Žinoma, čia ir valstybės, tai yra Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos problema, kad nepasirūpinta visuomenės informacinio raštingumo lygio kėlimu“, - teigia socialdemokratė.

2019 m. 35 procentai sąskaitas turinčių apklaustųjų susidūrė su nepatogumais norėdami pasiimti grynųjų pinigų.

Komerciniams bankams, besidžiaugiantiems išvystytu finansinių paslaugų tinklu, R. Budbergytė  primena Lietuvos banko skelbiamą informaciją, kad 2019 m. 35 procentai sąskaitas turinčių apklaustųjų susidūrė su nepatogumais norėdami pasiimti grynųjų pinigų: jie dažniausiai nerasdavo lengvai pasiekiamo bankomato arba rasdavo kito banko bankomatą, kuris taikydavo nepalankius įkainius. Daug mokėjimo korteles turinčių gyventojų pasigenda galimybės atsiskaityti už prekes ir paslaugas turguje, grožio paslaugų salonuose ar panašiose vietose.

Pasak R. Budbergytės, oficialiai skelbiama informacija rodo, kad Lietuvoje kol kas žmonės neapsieina be grynųjų paslaugų. Ypač rajonuose už daugelį prekių ir paslaugų mokama grynaisiais, nes kitos galimybės nėra.

Susiję straipsniai

Close