Povilas Šimonėlis. Kodėl nuotolinis mokymas nevyksta?

Povilas Šimonėlis. Kodėl nuotolinis mokymas nevyksta?

Paskelbus mokyklų karantiną, paskelbta, kad ugdymo procesas nesustos. Perkami tūkstančiai kompiuterių ir tūkstančiai planšečių tiems, kuriems jų trūksta. Galima svarstyti, gerai tai ar negerai, bet Švietimo ir mokslo ministerija visgi ruošiasi nuotoliniam mokymui, bando suteikti jo galimybę kiekvienam.

Mokyklos turėjo dvi savaites atostogų pasiruošimui. Ir štai nuotolinis mokymas prasidėjo. Na, taip per žinias sako. Mokytojai, kai jiems parašai, irgi sako, kad nuotolinis mokymas prasidėjo. Žinutės per „TAMO” irgi ateina.

Dabar iš šios schemos beliko tik namų darbai, jie užgožė viską.

Viskas kaip ir būtų gerai, tik kad paties nuotolinio mokymo nėra. Nors kalbama, kad kitose mokyklose yra. Visgi kažkam rytais vis dar reikia keltis, bet kaip gerai, kad mūsų Vilniaus Gabijos gimnazijoje to daryti nereikia.

Apsiriboja namų darbais

Dvi savaitės mūsų, moksleivių, atostogų, kad mokykla pasiruoštų nuotoliniam mokymui ir štai ką turime: per „Google Classroom” ir „Messenger” sukurtos klasių grupės. Tai yra viskas, ką sugebėjo mūsų mokykla.

Kiekvieną dieną į „Google Classroom” prie kiekvieno dalyko grupės yra įkeliamos užduotys, šaltiniai, jei tokių reikia, kas savaitę – savaitės darbų planas. Bet ar tai yra nuotolinis mokymas? Kitaip tariant, užduoti daug namų darbų? Mūsų atveju, taip.

Suprantama, kad taip dirbti daug sudėtingiau. Dėl nesuprastos užduoties nebegali iškart paklausti, o ir taip, kalbant apie tokią discipliną kaip matematika, kur klausimų ir būna daugiausiai, labai lengva pasimesti tarp atsakymų.

Klausimų daug, visi jie užduoti raštu, atsakyti reikia irgi raštu – visa tai toje pačioje „Messenger” grupėje ir tai tik labai konkrečiu laiku. Mokytojams dabar suteikta daug laisvės ir todėl kone visų dalykų vadinamasis „nuotolinis mokymas” vyksta skirtingai.

Klausimai – tik žinutėmis

Matematikos pamokos atveju mes galime klausti mokytojos dėl mums duotų uždavinių tuo metu, kai pagal tvarkaraštį mums turėtų vykti įprastos matematikos pamokos –  kitu metu klausia kitų klasių mokiniai.

Sąžiningai atliekant visas matematikos užduotis, darbo krūvis pasidaro labai didelis, o bendraujant su mokytoja tik žinutėmis ir mokytojai atliekant tik atsakinėjimo į klausimus funkciją, darbą organizuoti labai sudėtinga.

Didžioji dalis mūsų klasės turėdavo septynias matematikos pamokas per savaitę, dabar, be jokių nuotolinių pamokų, naudojant, pavyzdžiui, „Zoom” programą, tenka pačiam bandyti organizuotis maždaug dešimties –  dvylikos arba daugiau valandų darbą per savaitę vien matematikai.

Be to, yra ir kitos disciplinos, kurios taip pat reikalauja daug darbo. Kaip mokykloje mokydavomės pamokų metu? Klausydavome, ką aiškina mokytojai, kartu ir savarankiškai atlikdavome užduotis, o namuose ruošdavome namų darbus.

Dabar iš šios schemos beliko tik namų darbai, jie užgožė viską. Toks kiekis darbo sukelia daug problemų ir gilinantis į temą savarankiškai, ir organizuojant savo paties darbą. Kodėl mūsų Gabijos gimnazijoje nevyksta tokių nuotolinių pamokų kaip kai kuriose kitose mokyklose – neįsivaizduoju.

Sąžiningumo dėlei privalau paminėti, kad visgi viena mokytoja veda tikras nuotolines pamokas: geografijos mokytoja savo iniciatyva pradėjo organizuoti vaizdo konferencijas per „Zoom” programą. Tokios pamokos vyksta net ilgiau už paprastas ir prasideda pagal įprastą tvarkaraštį.

Ši išimtis tik parodo, kad yra galimybė būtent taip organizuoti mokymą. Toks mokymas jau iš tikrųjų galėtų būti pavadintas nuotoliu.

Šiųmečiai abiturientai – prarastoji karta?

Esu abiturientas, tad jau kitą savaitę po šv. Velykų manęs turėjo laukti pirmasis egzaminas – anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis, bet, dėl suprantamų priežasčių, jį nukėlė. Nukėlė kol kas į birželio pabaigą -- kiti egzaminai turbūt irgi bus nukeliami.

Svarbiausia tai, kad dabar sakoma: „Jei karantinas užsibaigs iki birželio mėnesio, egzaminai nebus atšaukti.“ Mes ruošiamės, žinoma, būtent tokiam atvejui. Bet kas nutiks per tuos egzaminus, jei mūsų mokykla ir toliau vykdys tokią nuotolinio mokymo strategiją?

Jeigu visose mokyklose būtų atsakingai ruošiamasi nuotoliniam mokymui, situacija nebūtų tokia tragiška. Kalbant apie egzaminus – jų rezultatai kristų ir padidėtų atotrūkis tarp geriau ir prasčiau besimokančių mokinių: daug įtakos turi tai, kaip kiekvienas mokinys geba tvarkytis su dideliu darbo krūviu per karantiną.

Tragedija įvyks, jei situacija vystysis taip, kaip dabar, kai kiekviena mokykla palikta ant ledo pati organizuoti savo nuotolinį mokymą. Vienos mokyklos susitvarkė, kitos – ne. Savo mokyklą priskiriu prie tų nesusitvarkančių ir manau, kad tokių per visą Lietuvą tikrai yra daugiau.

Klausimas, kas nuo viso to nukentės? Atsakymas paprastas ir aiškus – mokiniai. Bėda net ne tiek tame, kad apskritai kris žinių kokybė, kiek tame, kad vienur ji kris daug daugiau nei kitur.

Priklausymas „geresnei” ar „prastesnei” mokyklai dabar darys dar didesnę įtaką mokinių rezultatams ir įstojimui į aukštąsias mokyklas. Tūkstančiams tų, kuriems nepasisekė su mokykla, sugrius ateities planai.

Ar jūs pasiūlytumėte mokiniui  dar metus ruoštis ir kitais metais bandyti perlaikyti egzaminus? Ar bandytumėte jam paaiškinti, kad reikėjo naudotis mokamomis korepetitorių paslaugomis ir pasivyti kitus? Korepetitoriai su nuotoliniu mokymu puikiai susitvarko, o ir kaina dabar mažesnė. Koks turėtų būti sprendimas?

Jei situacija nepasikeis, jei nuotolinis mokymas ir toliau liks toks, koks yra, o karantinas iki vasaros užsibaigs ir egzaminai nebus atšaukti, mes turėsime prarastąją kartą. Jai atsirasti nereikės nei pasaulinio karo, nei ekonominės krizės – užteks ir nuotolinio mokymo. Tai bus karta, kuri dvylika metų ruošėsi tam, kad keli paskutiniai mėnesiai, vadovaujantis rusiškos ruletės principu, nulemtų jų studijų, o galbūt ir viso gyvenimo ateitį.

 

Autorių galite sekti  

Close