Povilas Pinelis. Kaip meras Vilniaus eismą melu tvarkė

Povilas Pinelis. Kaip meras Vilniaus eismą melu tvarkė

Ar dar prisimenate kadaise naujos, daug žadančios ir dar vieningos oranžinės partijos, kurios deleguotas ministras ir vėliau narys bei Vilniaus meras buvo Remigijus Šimašius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio šūkį „Kamščiai užkniso juodai“? Groteskiška, kad būtent šios partijos į politikos elitą iškeltam merui valdant Vilnių patekome į net kelias eismo krizes.

Sprendimas dėl žalių šviesoforų rodyklių lentelių panaikinimo Vilniuje buvo atšauktas, bet ne dėl Vilniaus valdžios pavėluotų bandymų užsiimti viešaisiais ryšiais. Pavertus Vilniaus vairuotojų kasdienybę pragaru, miestą užtvindė išmetamosios dujos, o viešąją erdvę - miestiečių nepasitenkinimas. Merui ir jo komandai galiausiai nebeliko nieko kita kaip rengti spaudos konferencijas ir bandyti permesti atsakomybę kitiems. Tačiau žiūrint tiesai į akis tai padaryti yra sudėtinga, kadangi būtent Vilniaus savivaldybė nuo pat 2014 metų dėl savo nekompetencijos, tingumo arba, priešingai, gerai pamatuotų žingsnių ir visuomenės klaidinimo yra atsakinga už tai, kas nutiko su Vilniaus eismu.

Pradėkime nuo to, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo nutarta panaikinti žalias šviesoforų rodyklių lenteles, leidžiančias sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, buvo priimtas dar 2014 metais. Remigijus Šimašius ir Laisvės partija (anksčiau tie patys žmonės priklausė Liberalų sąjūdžiui) suformavo valdančiąją koaliciją ir valdo Vilnių nuo 2015 metų. Vadinasi, jie daugiau nei ketverius metus galėjo: a) ruoštis šio nutarimo įgyvendinimui pertvarkant sankryžas; b) tą laiką skirti tam, kad šis nutarimas būtų pakeistas ir/ar nebūtų įgyvendinamas visai. Tačiau kas buvo padaryta? Ogi nieko – sprendimas įsigaliojo, o kaip pertvarkytos sankryžos daugelis vairuotojų patyrė savo kailiu kelionių trukmei išaugus kelis kartus.

 

Dar daugiau, jie net policijos nesugebėjo paklausti, ar žalios šviesoforų rodyklių lentelės daro kokią nors įtaką eismo saugumui.

 

Yra daugybė būdų tam, kad Vyriausybė vėl imtų svarstyti ar net panaikintų priimtą nutarimą – nuo eismo būklės ir saugos tyrimų rezultatų viešinimo iki viešųjų ryšių kampanijų. Pirmuoju atveju būtų kviečiami mokslininkai, specialistai ir skaičiuojama, modeliuojama, kaip vienas ar kitas sprendimas paveiks tam tikrą gyvenimo sritį. Tada gali eiti į Vyriausybę su šiais objektyviais duomenimis ir pagrįstais prašymais – vargu ar ten sėdi visai neracionalūs žmonės, kurie suvokdami, kokios bus pakeitimų pasekmės ir gyventojų reakcijos, elgtųsi neadekvačiai. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybei to nereikėjo. Dar daugiau, jie net policijos nesugebėjo paklausti, ar žalios šviesoforų rodyklių lentelės daro kokią nors įtaką eismo saugumui. Ne, jie to nepadarė, o štai policijos generalinis komisaras dabar viešai teigia, kad ryšio tarp žalių šviesoforų rodyklių naudojimo ir eismo įvykių, kuriuose sužalojami žmonės, nėra.

Kalbant apie viešuosius ryšius verta pastebėti, kad nei meras, nei vicemerai, nei atskiri politikai neišplatino jokio pranešimo, kad žaliųjų šviesoforų rodyklių lentelių panaikinimas gali kenkti eismui, sukelti chaosą mieste ir tuo gadinti vilniečių gyvenimą. Tokių pareiškimų nebuvo, netgi priešingai. Būtent Vilniaus miesto savivaldybė ir jai pavaldžių įmonių atstovai anksčiau tvirtino, kad šiai tvarkai pritaria ir būtent jie paskleidė melą apie tai, kad rodykles tariamai įpareigoja naikinti Europos Sąjungos direktyvos. Tik tada, kai gatvės tapo paralyžiuotomis ir kilo miestiečių nepasitenkinimas, meras Remigijus Šimašius ir jo pavaduotojas Vytautas Mitalas ėmė rengti „gelbėjimosi“ konferencijas apie būtinybę grąžinti žaliąsias šviesoforų rodyklių lenteles. Kurgi jūs buvote iki Naujųjų?

Štai 2019 metų spalio 12 dieną Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė Miglė Bielinytė naujienų agentūrai BNS sakė: „Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis ir siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, žalių lentelių, leidžiančių sukti į dešinę, esant įjungtam raudonam šviesoforo signalui, iki 2020 metų turi nelikti visose Europos Sąjungos šalyse. Pritariame tam ir aktyviai ruošiamės pakeitimams“. Šiandien jau aišku, kad šios savivaldybei pavaldžios įmonės atstovė akiplėšiškai melavo. Kyla tik vienas klausimas – kaip Vilniaus politikai galėjo to nepastebėti? Tokio akibrokšto nematyti gali tik nekompetentingi, savo miestu nesirūpinantys arba būtent tokį melą toleruojantys, juo suinteresuoti asmenys. Todėl, mere, nereikia kvailinti miestiečių uždavinėjant tokius klausimus, kaip „labai būtų įdomu sužinoti, kas yra tos mistinės institucijos, kurių prašymu 2014 metais sprendimas buvo priimtas?“ Kaip meras pats tai turėtumėte žinoti, o jei vis tiek nežinote, paklauskite Miglės, ji ką nors sugalvos. Ir nebandykite kratytis atsakomybės už tai.

 

Būtent Vilniaus miesto savivaldybė ir jai pavaldžių įmonių atstovai anksčiau tvirtino, kad šiai tvarkai pritaria ir būtent jie paskleidė melą apie tai, kad rodykles tariamai įpareigoja naikinti Europos Sąjungos direktyvos.

 

Toleruoti tokį melą galima dėl kelių priežasčių. Pirma, meras, vicemerai tiesiog neturi laiko gilintis į reikalo esmę, ir, kaip, deja, neretai Lietuvoje nutinka, jeigu nurodymas ateina iš Europos Sąjungos, iš „aukščiau“, niekas į jį nesigilina ir tvirtina automatiškai. Taip galėjo nutikti ir čia – „Susisiekimo paslaugos“ pasakė, o niekas nepasigilino. Tačiau tam gali būti ir kitas, racionalus paaiškinimas – „Susisiekimo paslaugas“ ir Vilniaus savivaldybę skatinti meluoti galėjo ne tokie jau maži pinigai, kuriuos kažkas įsisavino.

Šiandien visuomenę pasiekia informacija apie tai, kad vien žaliųjų rodyklių lentelių nuėmimas kainavo daugiau nei 100 000 eurų. Ir tai tik Vilniaus miesto savivaldybės žurnalistams pateikti duomenys – realūs skaičiai gali būti kur kas didesni. Dabar gi dar reikės tas lenteles vėl prisukti… Galiausiai, lentelės juk tik „vyšnaitė ant torto“ – didžiausi pinigai, kurie nugulė įvairiose įmonėse, buvo ne už lentelių demontavimą, o už sankryžų, šviesoforų perprojektavimą, permontavimą ir papildomą įrangą. Taigi, remiantis šiuo nutarimu, jo tariama būtinybe, meluojant gyventojams apie Europos Sąjungos direktyvas ir jų reikalavimus, buvo galima pateisinti ir apmokėti fantastines sąmatas už įvairiausius darbus. Kriminalistikoje tai vadintųsi motyvu.

Visoje šioje istorijoje gerai tik tai, kad vilniečiai neliko abejingi ir sukūrė tokį spaudimą tiek Vilniaus, tiek nacionalinei valdžiai, jog pakako vos kelių dienų tam, kad ši nesąmonė būtų atšaukta. Visuomenė parodė, kad pilietiškas elgesys, veiklumas, yra svarbi ir veiksminga jėga. Energinga bendruomenė ir jos aktyviai reiškiama pozicija ne tik verčia valdžią keisti blogus sprendimus, bet ir demaskuoja melagius.

Tačiau žaliųjų rodyklių lentelių nuėmimas nebuvo vienintelis pastarojo meto nelogiškas sprendimas, kuris apsunkino Vilniaus vairuotojų gyvenimą. Dar vienas toks Vilniaus savivaldybės žingsnis buvo ankstesnis eismo tvarkos pakeitimas žiedinėse sankryžose. Ir tuo atveju (lygiai taip pat, be jokių objektyvių, pagrįstų skaičiavimų, realių faktinių duomenų) buvo pareikšta, kad reikia didinti pėsčiųjų saugumą, o to sprendimas vienas – sumažinti eismo juostų skaičių ir pakeisti automobilių judėjimo tvarką žiedinėse sankryžose.

 

Visuomenė parodė, kad pilietiškas elgesys, veiklumas, yra svarbi ir veiksminga jėga. Energinga bendruomenė ir jos aktyviai reiškiama pozicija ne tik verčia valdžią keisti blogus sprendimus, bet ir demaskuoja melagius.

 

To rezultatas – sumažėjęs žiedinių sankryžų pralaidumas, automobiliai sunkiau patenka į žiedines sankryžas ir užkemša ne tik įvažiavimus į jas, tačiau blokuoja ir aplink esančias, šviesoforais reguliuojamas sankryžas ir gatves, tokiu būdu paralyžiuodami eismą ne tik prie žiedinių sankryžų, bet ir visose likusiose miesto dalyse, kadangi net pro šalį važiuojantys, visai kitur judantys automobiliai tiesiog nebegali sklandžiai judėti. Šią tvarką būtina atšaukti ir, jei yra noro didinti eismo saugumą mieste ar siekti kitų pozityvių tikslų, tai privaloma daryti tik atlikus pagrįstus skaičiavimus, pritaikius situacijų modelius ir ekspertų siūlymus, o ne taip, kaip ši valdžia įpratusi – bet kaip.

Sklandus eismas yra ne tik vairuotojų, kurie švaisto gyvenimą automobiliuose, turi vykti į darbą bei kitur, vežti vaikus į mokyklą ir kitus užsiėmimus, prioritetas. Tai viso miesto ir visų miestiečių prioritetas, nes stovintis Vilnius kenkia kiekvienam jo gyventojui. Po tokių nevykusių Vilniaus valdžios sprendimų spūstyse įstrigę automobiliai į aplinką išleidžia nuodingas medžiagas ir, jei vairuotojai skaičiuoja, kad jų kelionės laikas pailgėjo du, tris ar dar daugiau kartų, visi nevairuojantys turi suprasti, kad būtent tiek kartų padidėja ir miesto užterštumas - mes visi turime tuo kvėpuoti, nepriklausomai nuo to ar vairuojame, ar ne, einame pėsčiomis ar važiuojame dviračiu, propaguojame sveiką gyvenseną ar ne. Už šias tingumo ar nekompetencijos, o gal ir tam tikro suinteresuotumo padiktuotas Vilniaus valdžios klaidas sumokėsime kiekvienas ir kur kas brangiau nei pinigais – savo ir savo artimųjų laiku bei sveikata. Todėl delsti nėra ko – visi kemšantys miestą sprendimai turi būti atšaukti, o prioritetu turi tapti gero eismo pralaidumo mieste užtikrinimas.

Susiję straipsniai

Close