Reaguodami į Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos viešai išsakytą ketinimą atšaukti sprendimą kompensuoti vienintelę kontraceptinę priemonę didžiausios rizikos grupei – merginoms ir jaunoms moterims, progresyviai mąstantys ir moterų teises gerbiantys politikai, tarp kurių trijų partijų lyderiai, jaunimo ir moterų nevyriausybinių organizacijų atstovai, medikų ir akademinės bendruomenės nariai pasirašė viešą pareiškimą dėl jaunų moterų reprodukcinių teisių ribojimo.
Jame paneigiami mitai apie kompensuojamą kontraceptinę priemonę ir pateikiami duomenys, atskleidžiantys itin prastą Lietuvos situaciją kontracepcijos prieinamumo ir paauglių nėštumo srityje.
„Susirūpinę, kad Lietuva ir vėl žengia žingsnį atgal mergaičių ir moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių užtikrinimo srityje, siekdami apginti viešąjį interesą – jaunų, finansiškai pažeidžiamų merginų ir moterų teises į kokybišką, kompensuojamą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo, viešai pareiškiame, kad kontracepcijos prieinamumo merginoms ribojimas yra moters teisių pažeidimas“, - teigė Seime spaudos konferenciją su medikais ir nevyriausybininkais inicijavusi Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Moksleivių apklausos atskleidžia, kad trečdalis gyvena lytinį gyvenimą, tačiau dalis politikų mieliau neigia realybę ir fantazuoja apie rūtų darželį.
„Moksleivių apklausos atskleidžia, kad trečdalis gyvena lytinį gyvenimą, tačiau dalis politikų mieliau neigia realybę ir fantazuoja apie rūtų darželį. Saugios, lokaliai veikiančios kontraceptinės priemonės kompensavimas apsaugotų merginas, kurios ir dabar gyvena lytinį gyvenimą, tačiau dėl lėšų stokos neturi galimybės apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Lietuva turi nepateisinamai aukštą paauglių-motinų ir abortus patiriančių paauglių skaičių. Pagal paauglių nėštumų skaičių ženkliai lenkiame ne tik tokias šalis kaip Nyderlandai, Švedija, Slovėnija, Danija, Belgija, Liuksemburgas, Kipras, Suomija, Ispanija, Austrija, Graikija, Vokietija, Portugalija, Estija, bet ir labai katalikiškas Italiją (tris kartus), Airiją (beveik dvigubai), Lenkiją ar Maltą“, - remdamasi Eurostat duomenimis įvardijo Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkė Dovilė Šakalienė.
„Medikai perspėja, kad nepilnametės nėščiosios daug dažniau gimdo neišnešiotus naujagimius, nėštumo metu serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, patiria sunkių komplikacijų. Jau nekalbant apie tai, kad paauglių nėštumas ir paauglėms atliekami abortai neturėtų būti pozityviai vertinamas dalykas jokioje demokratinėje, žmogaus teises gerbiančioje valstybėje“, - teigė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Sprendimas kompensuoti ilgalaikės kontracepcijos priemonę pažeidžiamai rizikos grupei – 15-20 metų lytinį gyvenimą gyvenančioms merginoms buvo daugiau nei dvejų metų aktyvaus moterų, jaunimo, medikų nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų diskusijų ir bendradarbiavimo rezultatas, pasiektas atsižvelgiant į autoritetingų Lietuvos, Europos ir Pasaulio sveikatos organizacijos medikų rekomendacijas“, - sako Esmeralda Kuliešytė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė.
Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos prezidentė- elektė profesorė Žana Bumbulienė įvardijo argumentus dėl pasirinktos kontraceptinės priemonės: ,,Amerikos pediatrų akademija (AAP) ir Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija (ACOG) rekomenduoja ilgalaikio veikimo grįžtamosios kontracepcijos metodus (LARC) kaip pirmos eilės pasirinkimą paaugliams. LARC metodams priklauso hormoninė spiralė ir kontraceptinis implantas, tačiau pastarasis Lietuvoje neregistruotas. Tai veiksmingiausi grįžtami kontracepcijos metodai; po įvedimo paauglei nereikia jokių papildomų veiksmų, jie turi mažiau kontraindikacijų ir nepageidaujamų reakcijų nei geriamosios kontraceptinės tabletės. Hormoninės spiralės pranašumas – tai vietinis hormono poveikis ir mažiausia įtaka natūraliam merginos hormoniniam ciklui."
Per dvylika valandų viešą pareiškimą pasirašė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, parlamentarai Rasa Budbergytė, Simonas Gentvilas, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Liudas Jonaitis, Irena Šiaulienė, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Lietuvos liberalus jaunimas ir kitos, prof. Milda Ališauskienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tarybos narė, prof. Jonas Ruškus, Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys ekspertas, Lietuvos žmogaus teisių centro narys, prof. Dalia Leinartė, buvusi Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pirmininkė, Artūras Tereškinas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius, prof. Rūta Nadišauskienė, LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, Karališkojo britanijos Akušerių ir ginekologų koledžo garbės narė, prof. Dainius Pūras, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė ir kiti.