Kaip padėti šeimoms? Kokybiškas būstas, darželis ir mokykla – kiekvieno teisė

Kaip padėti šeimoms? Kokybiškas būstas, darželis ir mokykla – kiekvieno teisė

Pandemija atidengė didžiuosius šeimų skaudulius, kurie niekur nedings ir jai atsitraukus. Kokybiškas būstas, darželis vaikams ir mokykla – tai kiekvienos šeimos, kiekvieno piliečio teisė. Bet ką daryti, jei nėra pinigų?

Yra daugybė atvejų, kai bankai neteikia būsto paskolos, kai tėvai – valstybės tarnautojai ir jų pajamos yra per menkos. Tokios šeimos įstringa finansinių problemų rate.

Maža to, karantinas sustabdė daug smulkaus ir šeimų verslų. Jų santaupos sparčiai senka, bet įsipareigojimai komunalininkams, būsto nuomotojams ar bankams už paskolas niekur nedingo.

Tokias ir panašias ilgai nespręstas problemas koronaviruso pandemija tik paaštrino.

Būstas – esminis poreikis

Gintautas Paluckas

„Būstas yra esminis visų šeimų poreikis, o kartu – ir socialinė teisė. Vis dėlto socialinio būsto pasiūla Lietuvoje yra labai menka, o nekilnojamojo turto kainos – didelės.

Taigi, įpirkti būstą gali toli gražu ne kiekviena dirbanti šeima, tad ką bekalbėti apie finansiškai silpnesnes“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.

Pasak jo, pagelbėti šeimoms nuomotis ar įsigyti būstą valstybė turėtų pasitelkdama vieną iš dviejų kelių.

Vienas jų, anot socialdemokratų lyderio, – išsižadėti žmones menkinančios „socialinio būsto“ sąvokos ir pakeisti ją „prieinamu būstu“.

„Galima išplėsti tokio būsto statybas ir nuomoti šeimoms mažesne nei rinkos kaina. Augant šeimos pajamoms, nuomos kaina taip pat turėtų artėti link rinkos kainos“, – sako G. Paluckas.

Nežmoniška šeimas laikyti eilėje būstui gauti po 5–8 metus.

Tačiau, kaip pastebi LSDP pirmininkas, tokio būsto plėtros pas mus nėra, o šiuo metu veikianti paramos sistema yra iškreipta. Į socialinį būstą gali pretenduoti tik mažas pajamas turinčios šeimos. Tačiau, anot G. Palucko, jeigu tik jos pradeda kabintis, jeigu tik ima didėti pajamos, jos iš namų išprašomos lauk.

Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse jau septynis dešimtmečius veikia vadinamosios prieinamo būsto programos.

Pašnekovo nuomone, apskritai pravartu pakeisti įstatymus – valstybė turi įsipareigoti ir užtikrinti žmonėms socialinę teisę į būstą.

„Nežmoniška šeimas laikyti eilėje būstui gauti po 5–8 metus. Ypač finansiškai silpnos yra daugiavaikės ir išsiskyrusios šeimos. Dažnai po skyrybų moteris lieka viena auginti kelių vaikų ir kas antra tokia iširusi šeima patiria finansinių rūpesčių“, – sako G. Paluckas.

Politikas pažymi, kad tokia situacija kelia ne tik ekonominius, bet ir psichologinius, emocinius sunkumus, vaikams kyla ugdymo problemų. Todėl būtina nacionalinė šeimų aprūpinimo būstu programa.

Siūlo kompensuoti pradinį įnašą

Kitas pagalbos būdas, pasak socialdemokratų lyderio, tai dalies būsto paskolos palūkanų ar dalies pradinės įmokos kompensavimas. Kompensacijos dydis turėtų būti nustatytas, atsižvelgiant į šeimoje augančių vaikų skaičių.

Kitas pagalbos būdas, tai dalies būsto paskolos palūkanų ar dalies pradinės įmokos kompensavimas.

Tokiu atveju, anot pašnekovo, svarbi ir finansavimo priežiūra, nes pradinės įmokos negali atitekti prabangiam būstui įsigyti.

„Tokiai pagalbai šiuo metu numatyta vos keletas milijonų eurų, kai poreikis yra dešimteriopai didesnis. Jei norima, kad šeimos apsirūpintų būstu, ypač regionuose, atitinkamas turi būti ir finansavimas“, – sako G. Paluckas.

Dabar gi, anot politiko, atvirkščiai: užuot pagelbėjus, kai kurie miestai yra baudžiami.

„Jeigu miestuose kuriamos darbo vietos, ima didėti žmonių pajamos, o kartu ir perkamoji galia (tada kyla ir būsto kainos), jie yra išbraukiami iš programos. Pavyzdžiui, Utena: esą ten, kur daug darbo vietų, pagalbos šeimoms nė nereikia“, – stebisi G. Paluckas.

Maitinimas ir dienos mokykla

Manoma, kad vaikams, augantiems šeimose, kurioms sunkiau išsiversti, didelės naudos suteiktų visos dienos mokykla. Būtina siekti, kad kuo daugiau mažamečių, 3–6 metų vaikų, lankytų darželį.

Čia vaikai galėtų daug laiko praleisti jiems palankioje aplinkoje. Talkinant konsultantams, atliktų namų darbų užduotis, suskubtų ir į tam tikrus būrelius. O namo galėtų grįžti vakare.

„Būtina siekti, kad kuo daugiau mažamečių, 3–6 metų vaikų, lankytų darželį. Mokslo tyrimais yra įrodyta, kad pagrindiniai pažinimo gebėjimai vystosi būtent tokiame amžiuje. Darželyje vyksta socializacija, vystomi gebėjimai bendrauti, valdyti emocijas“, – sako G. Paluckas.

Tačiau, pasak LSDP pirmininko, didžiuosiuose miestuose darželių trūksta, privatūs – brangiai kainuoja, o ir tie dažniau veikia ne kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bet kaip dienos centrai.

Rajonuose, kaip pastebi socialdemokratas, apskritai į tai žiūrima pro pirštus – ten vos trečdalis mažamečių vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Esą, vaikams ir namuose gerai.

„Vis dėlto tai visuomenės viešasis interesas – darželių plėtra būtina. Atsiradus jų poreikiui, savivaldybės galėtų optimizuoti mokyklų tinklą, joms nebūtų sunku rasti patalpų darželiui“, – neabejoja G. Paluckas.

Socialdemokratų lyderis įsitikinęs ir tuo, kad mokyklose visus vaikus iki 5 klasės būtina maitinti nemokamai.

„Viena, tai svarbu vaikų sveikatai. Antra – tai panaikintų vaikų patiriamą psichologinį diskomfortą: dažnai būna tokių atvejų, kai vaikai nevalgo nemokamų pietų vien dėl to, kad jiems gėda, jog jų šeima yra mažiau pasiturinti“, – atkreipia dėmesį G. Paluckas.

Dėmesys – ir ugdymui vasarą

Dažniausiai galvojama, kad vaikų ugdymas vasarą tėra asmeninis tėvų rūpestis. Vis dėlto tai yra metas, kai išskirtinio dėmesio reikia neformaliajam ugdymui – sportinei, kūrybinei veiklai.

Reikalinga valstybės programa, kad kiekviena šeima, atsižvelgiant į joje augančių vaikų skaičių, gautų atitinkamo dydžio vasaros užimtumo krepšelį.

Kaip pastebi LSDP pirmininkas, daugelyje valstybių yra nacionalinės programos, iš kurių finansuojama nors pora savaičių vasaros stovyklose. Lietuvoje daugelis tėvų neįperka stovyklų, nes ir viena savaitė jose kainuoja ir 150 eurų, ir gerokai daugiau.

„Štai todėl reikalinga valstybės programa, kad kiekviena šeima, atsižvelgiant į joje augančių vaikų skaičių, gautų atitinkamo dydžio vasaros užimtumo krepšelį. Jis ir būtų panaudojamas mokesčiui už stovyklą“, – sako G. Paluckas.

Vaiko pinigai – ne tik maistui

Tolesnis vaiko pinigų augimas turi būti siejamas su išsilavinimu. Anot G. Palucko, tikimasi, kad vaiko pinigų krepšelis bus padidintas iki 100 eurų.

„Krizė dabar koreguoja sumanymus, bet tokie lūkesčiai išliko. Taigi neformaliajam ugdymui ir kitoms reikmėms skiriami krepšeliai atitinkamai turėtų siekti 40 ir 60 eurų“, – sako LSDP pirmininkas.

Anot jo, dabar turime „dviejų greičių“ Lietuvą: vieni tėvai rūpinasi neformaliuoju vaikų ugdymu, tam skirdami ir savo lėšų, o kiti, kurių socialiniai įgūdžiai menkesni, vaiko pinigus išleidžia tikrai ne atžalų būreliams, bet įvairioms savo reikmėms.

„Taip neturėtų būti: 40 eurų turi būti neformalaus ugdymo krepšelyje, kuriame dabar tėra 15 eurų, o 60 eurų turi atitekti vaiko poreikiams“, – sako G. Paluckas.

Įžvalgos – iš Europos

Vilija Blinkevičiūtė, Europos Parlamento narė, LSDP pirmininko pavaduotoja

„Labai svarbu tai, kad ir Lietuvoje, ir visoje Europoje šeimos sulauktų valstybės pagalbos – ir tos, kurios augina vaikus, ir tos, kuriose slaugomi ir prižiūrimi vyresnio amžiaus žmonės ar neįgalieji.

Pagalba joms yra būtina, ypač dabar, kai koronaviruso pandemija sukėlė milžinišką įtampą ir didelius iššūkius.

To neįmanoma ignoruoti, ir svarstant Europos biudžetą. Jame būtina numatyti lėšų vaiko gerovės garantijai.

Pandemija iš šeimų laikinai atėmė darbą, joms trūksta pajamų, galbūt dėl karantino sustojo ir šeimos verslas. Dėl to šeimoms Lietuvoje reikia ne vieno ar kito milijono eurų, bet solidarios pagalbos – kuo daugiau lėšų skirti iš Europos biudžeto.

Reikalinga ir vadinamoji minimalių pajamų garantija – reikia apsaugoti ir dirbančius savarankiškai, ir gaunančius mažas pajamas žmones.

Dar viena užduotis – tai išsami ES socialinio atgaivinimo strategija. Pandemija padarys ilgalaikį neigiamą poveikį, o mes, bendradarbiaudami, turime šeimoms užtikrinti normalias sąlygas: reikia sukurti ne tik ekonomikos atgaivinimo, bet ir socialinio atgaivinimo strategiją. O investicijos turi ateiti iš ES struktūrinių fondų.

Pinigai turi būti numatyti ir dabar, ir ateičiai. Europos Parlamentas (EP) kovo 26-osios neeilinėje plenarinėje sesijoje skubiai priėmė tris teisės aktus, kurie užtikrins bendrą ES atsaką į COVID-19 protrūkį.

EP pritarė Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvai, kuri leis skirti ES valstybėms 37 mlrd. eurų iš sanglaudos fondų kovai su koronaviruso protrūkio padariniais.

Valstybės galės negrąžinti atgal į ES biudžetą nepanaudotų išankstinio finansavimo lėšų, o kartu joms bus papildomai skirta pinigų.

Lietuvoje liko nepanaudota 222 mln. eurų, prie kurių būtų galima pridėti dar 1,264 mlrd. eurų, tad bendrai kovai su koronavirusu ir jo pasekmėmis būtų galima skirti 1,487 mlrd. eurų ES biudžeto lėšų.“

Susiję straipsniai

Close