Pareigūnų atstovė: Vilniaus valdžia į narkotikų plitimo prevenciją žiūri pro pirštus, situacija sparčiai prastėja

Pareigūnų atstovė: Vilniaus valdžia į narkotikų plitimo prevenciją žiūri pro pirštus, situacija sparčiai prastėja

„Vilniečiai gali jaustis saugiai tik neišeidami iš namų?“ – pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje pareigūnai ir politikai reagavo į pastarojo meto rezonansinius įvykius, kuriuose nukentėjo vaikai ir paaugliai.

Seimo narys Kęstutis Vilkauskas akcentavo „katastrofišką“ policijos pareigūnų trūkumą, ypač sostinėje, kur jų reikia daugiausiai.

„Įbauginti pastarojo meto įvykių, ypač tų, kuriuose nukentėjo vaikai ir paaugliai, tėvai griebiasi ko gali, ginkluoja vaikus dujų balionėliais. Žmonės ima bijoti vaikščioti gatvėmis. Pagaliau sureagavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Bet jos pasiūlymas – centralizuotai vykdoma nusikalstamumo prevencija – nieko gero nežada. Iš savivaldybių reikalaujama ataskaitų, o reikalingų lėšų neskiriama“, – piktinasi parlamentaras.

K. Vilkauskas ragino „sugrąžinti“ apylinkių inspektorius, kurie galėtų vadintis seniūnijų inspektoriais. Anot parlamentaro, būtina iš esmės peržiūrėti pareigūnų rengimo sistemą – deja, socialdemokratų pasiūlymą steigti policijos kolegijas valdančioji dauguma „išmetė į šiukšlių dėžę“.

K. Vilkauskas taip pat siūlo vietose atgaivinti ir palaikyti saugios kaimynystės grupes. Mokyklų tarybos galėtų aktyviai bendradarbiauti su seniūnijų inspektoriais. Be to, anot parlamentaro, policija turėtų skatinti ir palengvinti įvykių pranešimą per e. policijos sistemą.

„Turime daug atviriau ir daug daugiau kalbėti su tėvais ir mokiniais apie kvaišalų plitimą, jų poveikį jaunuolio raidai, konsultuoti ir vaikus, ir tėvus“, – įsitikinęs parlamentaras.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė pritarė, kad atsisakius nepilnamečių inspektorių šiandien pradedame justi grėsmingus padarinius.

„Inspektoriai buvo labai specializuoti, dirbo tikslingą darbą ugdymo įstaigose ir šeimose. Šių funkcijų sklandžiai perduoti kitoms įstaigoms nepavyko“, – apgailestavo R. Katinienė.

Jos nuomone, situacija prevencinio darbo srityje labai suprastėjusi, ypač sostinėje. Nors Lietuvoje pasitaiko gražių pavyzdžių, kai savivaldybės pačios skiria lėšų prevenciniam darbui, sostinės atvejis – ne toks, nors Vilniuje – didžiausias pareigūnų „nekomplektas“ (trūkumas).

R. Katinienė pažymėjo, kad prie bendros atmosferos prisideda ir plačiai žinomas sostinės mero požiūris į nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą.

„Po vienų ar kitų garsių žmonių sulaikymo [dėl narkotinių medžiagų turėjimo] yra išsakoma kritika policijai, kad reikėtų „nesikabinėti“ ir tiesiog leisti“, – nuskambėjusį atvejį priminė pareigūnų atstovė.

R. Katinienės nuomone, į prevenciją sostinės valdžia žiūri pro pirštus.

Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis kelė mokinių saugumo problemą.

„Vilniuje per metus nužudomi 22 žmonės, sužalojama apie 2100 žmonių, 222 žmonės apiplėšiami, 38 patiria seksualinį smurtą. Per metus už narkotikų platinimą baudžiamojon atsakomybėn patraukiama vidutiniškai 250 asmenų. 2021 m. registruotas 21 seksualinio smurto atvejis, o 2022 – jau net 53. Daugėja tyčinių sužalojimų.

Vaikams nesaugu prie mokyklų ir pakeliui į jas. Mokyklos linkusios slėpti problemas. Savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai užsiima baudų už šiukšles išrašymu ir pan., o juk galėtų patruliuoti prie mokyklų. Taupant lėšas mieste daug kur išjungiamas apšvietimas. Mokyklos, jų teritorijos pernelyg atviroms bet kam“, – problemas vardijo P. Pinelis.

Politikas paragino tobulinti prie ugdymo įstaigų esančių vietų nuolatinę stebėseną.

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys, kalbėdamas apie seksualinę prievartą prieš vaikus, patikino, kad statistika nerodo drastiško nusikaltimų skaičiaus didėjimo. Tačiau daugėja apsinuodijimų narkotinėmis medžiagomis.

 

Nuotr. A. Ufarto (ELTA)

Close