Darbdavys negali reikalauti, jog eitumėte atostogų – nei apmokamų, nei neapmokamų. Atostogų prašymas gali būti pildomas tik darbuotojo iniciatyva. Priešingu atveju, darbuotojams rekomenduojame kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos: https://www.vdi.lt/Forms/DGK_kontaktai.aspx

Net ir karantino bei ekstremalios situacijos metu draudžiama atleisti darbuotojus nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų. Vyriausybė pažadėjo, jog darbdavys, kuris verčia darbuotojus eiti nemokamų atostogų, arba prisidengdamas karantinu juos atleidžia, neteks specialiosios Vyriausybės paramos.

Darbdavys negali versti Jūsų išeiti iš darbo. Jei Jūsų darbdavys taip elgiasi, rekomenduojame kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos: https://www.vdi.lt/Forms/DGK_kontaktai.aspx

Kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį; jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.

Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką: 2 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus; 0,5 mėnesio vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.

Norint gauti Jums priklausančias išmokas ir Privalomąjį sveikatos draudimą, Jūs turite registruotis darbo biržoje. Užimtumo tarnyba karantino metu paslaugas teikia tik virtualiai. Norint gauti nedarbo išmoką per Elektroninius valdžios vartus prisijunkite prie jų elektroninės sistemos https://www.epaslaugos.lt/portal/login?service_id=0901acbe80619d06

Užpildykite savo asmeninę informaciją ir Užimtumo tarnybai apdorojus Jūsų duomenis jūs gausite bedarbio statusą, taigi įgysite teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Šią išmoką Jums mokės SODRA. Nedarbo išmoka yra kintamo dydžio, ir priklauso nuo Jūsų gautų draudžiamųjų pajamų. Platesnę informaciją rasite čia: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialinis-draudimas/socialinio-draudimo-ismokos/nedarbo-socialinis-draudimas

Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo.

Ši išmoka asmeniui kiekvieną mėnesį mokama vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka (šiuo metu – 251 euras), jeigu savarankiškai dirbantis asmuo iki kreipimosi gauti išmoką faktiškai vykdė veiklą ir yra sumokėjęs visas privalomas mokėti socialinio draudimo įmokas už ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir nedirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisnių santykių pagrindu.

Prastova gali būti nustatoma, jeigu dėl objektyvių priežasčių darbdavys darbuotojui negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ar dėl objektyvių priežasčių, ekstremalios situacijos metu, neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Jei prastova paskelbta ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui už pirma dieną mokamas jos vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią – 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe), nuo ketvirtosios dienos mokama 40% vidutinio jo darbo užmokesčio.

Kai prastova skelbiama ekstremalios situacijos arba karantino metu, valstybė iš dalies padengs darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudas – jeigu darbdavys darbuotojui mokės 40 proc. nuo minimalios algos, tuomet valstybė prisidės 60 proc. nuo minimalios algos. Biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas darbuotojui prastovos laikotarpiu mokėtų ne mažiau kaip minimalią algą.

Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Kai paskelbiamas karantinas, darželinukų, ikimokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai, taip pat dirbantys seneliai, jei tėvai negali pasinaudoti nuotoliniu darbu ir jei jiems nėra paskelbta prastova, gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tol, kol tęsis ekstremali padėtis. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94% nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Kaip gauti išmoką, informaciją rasite čia: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/kaip-gauti-nedarbinguma-ir-ligos-ismoka-del-mazo-vaiko-prieziuros