Spalio 29 d. Europos lyčių lygybės institutas, kuris yra vienintelė Europos Sąjungos agentūra, savo veiklą sutelkusi vien į lyčių lygybės klausimus, pristatė naują lyčių lygybės indeksą.

Institutas, kurio pagrindinis siekis – užtikrinti moterų ir vyrų lygybę Europos Sąjungoje ir už jos ribų, nuolatos renka ir analizuoja su lyčių lygybe susijusius duomenis, taip pat prisideda prie lyčių lygybės užtikrinimo bei moterų ir vyrų gyvenimo gerinimo.

Lyčių lygybės indeksas padeda suprasti ir įvertinti realią situaciją lyčių lygybės srityje, leidžia politikos formuotojams mažinti lyčių lygybės atotrūkį tarp vyrų ir moterų bei imtis reikiamų priemonių įvairiose gyvenimo srityse.

Dėl egzistuojančios lyčių nelygybės moterys negali pasinaudoti visomis savo galimybėmis, o kai kuriose srityse nelygybė tokia didelė, kad privalome kiek galima greičiau imtis neatidėliotinų priemonių jai mažinti.

2020 m. lyčių lygybės indeksas parodė realią situaciją dėl COVID-19 poveikio lygybei. Moterys pandemijos pasekmes pajuto kur kas labiau nei vyrai.

Tiesą pasakius, ne tik Europos Sąjungos šalyse, bet ir visame pasaulyje moterys yra atsidūrusios priešakinėse linijose kovoje su koronavirusu ir jo pasekmėmis. COVID-19 užsikrėtimo virusu grėsmė moterims yra kur kas didesnė nei vyrams, nes pastarosios daugiau dirba tokiuose mažai apmokamuose sektoriuose kaip slauga, prekyba ir panašiai.

Mažesnės moterų pajamos iš darbo santykių taip pat yra didžiulis iššūkis, kurio iš esmės nesugeba spręsti nei viena Vyriausybė. Ne tik daugiau moterų dirba anksčiau minėtuose mažai apmokamuose sektoriuose, tačiau net ir dirbdamos tą patį darbą kaip vyrai, jos vis dar gauna keliolika procentų mažesnį atlyginimą.

Mažesnės pajamos, dirbant tą patį darbą, yra didžiulė neteisybė, kurios poveikis – ilgalaikis, o pasekmės juntamos net senatvėje, kai moterys gauna mažesnę pensiją.

Dėl trumpesnio vyrų gyvenimo amžiaus visoms namų ūkio išlaidoms gulant ant likusių vienišų moterų pečių, gyvenimas jas iškart nubloškia žemiau skurdo ribos.

Bet kokiu atveju, naujasis lyčių lygybės indeksas parodo realią situaciją ir poveikį lygybei ne tik COVID-19 kontekste, tačiau ir susiduriant su naujais iššūkiais darbo rinkose, plečiantis pavežėjų, maisto išvežiojimo, valymo paslaugų sektoriams.

Nepaisant šalių narių pastangų gerinti situaciją lyčių lygybės srityje, kiekvienos šalies indeksas priklauso nuo politinės valdžios. Nuo pastarosios iš esmės priklauso šalies proveržis, o gal net ir lygybės regresas.

Pastarąją kadenciją Lietuvą valdžiusi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sudaryta koalicija, formuodama Vyriausybę, kurioje vienu metu nebuvo nei vienos moters ministrės, visiškai neprisidėjo prie to, kad lyčių lygybės klausimas šalyje būtų prioritetinis.

Naujoje Vyriausybėje yra 6 moterys ministrės ir 8 ministrai vyrai. Bei paskirtoji Premjere – moteris. Tai tikrai šioks toks proveržis po ketverių metų.

Lyčių lygybės indeksas parodo situaciją ir galios srityje. Galbūt jis keisis, bet iki šiol moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose vis dar buvo ir yra nepakankamas.

Gruodžio 10-ąją mes minime Žmogaus teisių dieną, kuri užbaigia įvairių renginių, socialinių akcijų ciklą, skirtą kovai su SMURTU PRIEŠ MOTERIS.

Vyriausybės programoje tikrai nepakankamai dėmesio skiriama lyčių lygybei, smurto prevencijai, tačiau viliuosi, kad, kai bus pateikti priemonių planai, ir jei jie bus vykdomi – mes pamatysim rezultatą.

Šiuo metu Seime dirba 39 moterys iš 141 nario. Įkurta naujos kadencijos laikinoji moterų parlamentarių grupė.

Daugiau moterų politikoje – skaidresni ir socialiai teisingesni sprendimai, aukštesnė politinė kultūra, veiksmingesni konfliktų sprendimai, racionalesnis išteklių skirstymas, didesnis  dėmesys socialinėms reikmėms bei vaikų klausimams. Galiausiai, daugiau demokratijos.