Orinta Leiputė. Bausti, čipuoti ar reformuoti?

Orinta Leiputė. Bausti, čipuoti ar reformuoti?

Dešimtys žiauraus elgesio su gyvūnais ir eilė demaskuotų neteisėtų naminių gyvūnų daugyklų atvejų visuomenėje sukėlė tikrą audrą. Visuomenininkai, nevyriausybinių organizacijų nariai, savanoriai net naktimis budėjo prie nelegalių šunų daugyklų, dalyvavo prie Seimo organizuotame mitinge, savo poziciją reiškė socialiniuose tinkluose.

Visuotinis pasipiktinimas žiauriu elgesiu su gyvūnais įkvėpė ir politikus: vieni registravo įstatymo pataisas, ateityje pagerinsiančias gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje, o kiti, bandydami gauti dėmesio rinkimų kampanijos metu, dalyvavo įvairiose TV ar radijo laidose ir ten aptarė gyvūnų gerovės problematiką.

Visiems politikams reikia priminti, kad siekiant iš esmės spręsti susidariusią tragišką situaciją gyvūnų gerovės srityje vien pakalbėti nepakaks. Gyvūnų gerovę užtikrinsime tik imdamiesi kompleksinių ir sisteminių sprendimų, kurie, papildydami vienas kitą, gali užtikrinti proveržį sistemoje.

Kol vieni politikai kalba, mano kolegos socialdemokratai pasiūlė keletą sprendimų, kurie paskatintų realius sisteminius srities pokyčius: vienas jų – griežtinama atsakomybė už įvairius gyvūnų gerovės pažeidimus.

Už žiaurų elgesį su gyvūnu, jei pastarasis dėl šių veiksmų nugaišo, siūloma taikyti baudžiamąją atsakomybę nuo vienerių iki trejų metų. Taip pat atimti iš tokio žmogaus teisę įsigyti ir laikyti naminius gyvūnus.

Taip pat siūloma didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais bei numatyti galimybę privalomam gyvūno konfiskavimui iš tokio šeimininko. Dar siūloma mikroschemomis ženklinti veislynuose veisiamus gyvūnus ir taikyti kitokius reikalavimus, kurie užtikrintų, kad žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų apskritai neliktų.

Vien baudos bėdų nesprendžia

Vien padidintos baudos šių įsisenėjusių problemų neišspręs, tad turi būti realizuotas mūsų, socialdemokratų, siūlymas aiškiau apibrėžti kontroliuojančios institucijos galias, kompetenciją ir atsakomybę.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba negeba užtikrinti gyvūnų gerovės šalyje, nors yra pagrindinė institucija, atsakinga už šią sritį.

Akivaizdu, jog šiandien Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba negeba užtikrinti gyvūnų gerovės šalyje, nors yra pagrindinė institucija, atsakinga už šią sritį.

Maža to, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pati dalyvauja formuojant valstybės politiką gyvūnų gerovės srityje, tačiau akivaizdu, jog pati sau realių užduočių rūpintis gyvūnų gerove nekelia.

Todėl palaikau kolegų siūlymą įkurti atskirą instituciją ar savarankišką skyrių VMVT, kuriam suteikus galias ir kompetenciją, būtų patikėta užsiimti šiuo sektoriumi. Žinoma, aiškiai formuluojant uždavinius ir reikalaujant veiklos ataskaitos bei atsakomybės.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir policijos pareigūnų požiūris nėra tinkamas.

Vyriausybė atgaivino svarstymą dėl privalomo visuotinio augintinių ženklinimo, tačiau, panašu, jog bent jau šiuo rinkimų laikotarpiu jokie sprendimai, baiminantis naujomis prievolėmis sukelti žmonių antipatiją valstiečiams, daromi nebus. Nors norėtųsi, kad požiūris į šį klausimą būtų ne proginis.

Įsitraukti turi ir FNTT

Be abejonės, baudos, visuotinis augintinių čipavimas mikrochemomis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pertvarka savaime neišspręs įsisenėjusių problemų. Būtina taip pat atkreipti dėmesį į laisvą prekybą augintiniais.

Dar didesnė bėda yra su gyvūnų daugyklomis, kuriose gyvūnai dauginami ir parduodami užsieniui. Šios nelegalios verslo šakos sutvarkymui reikia ne tik policijos, muitinės, mokesčių inspekcijos, bet ir FNTT dėmesio.

Gyvūnų prieglaudų atstovai ilgai egzaminuoja žmones, kurie nori pasiimti augintinį iš prieglaudos. Ir tik matydami, kad žmogus pasiruošęs prisiimti atsakomybę už augintinio priežiūrą ir auginimą, jam jį duoda. Tuo metu turguose ar internete augintinį gali nusipirkti bet kas.

Dar didesnė bėda yra su gyvūnų daugyklomis, kuriose gyvūnai dauginami ir parduodami užsieniui. Šios nelegalios verslo šakos sutvarkymui reikia ne tik policijos, muitinės, mokesčių inspekcijos, bet ir FNTT dėmesio. Nelegalių daugyklų savininkai ne tik kankina gyvūnus užsiimdami komerciniu gyvūnų dauginimu, bet ir klastoja augintinių kilmės dokumentus bei užsiima nelegaliu augintinių išvežimu į kitas valstybes.

Tikiu, kad surėmę pečius visas šias bėdas išspręsime ir užkirsime kelią tolimesniam gyvūnų kankinimui šalyje, o prie to prisidėti galime kiekvienas. Rinkimai – tinkamiausias metas atsakingiems sprendimams, todėl nepasikuklinkite bei pasinagrinėkite partijų programas ir rinkite tuos, kurie ne tuščiai kalba, o savo programose įsipareigoja realiai spręsti gyvūnų gerovės problemas.

Susiję straipsniai

Close