Priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pareikalavo numatyti tvirtą ekonomikos atkūrimo priemonių rinkinį ir plataus užmojo ES daugiametę finansinę programą (DFP). EP nariai reikalauja, kad ekonomikos atkūrimo planas būtų pateiktas šalia naujosios daugiametės finansinės programos (DFP), nepakenkiant esamoms ir būsimoms ES programoms.
Naujasis ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinys turėtų būtų dviejų trilijonų eurų dydžio, finansuojamas išleidžiant ir ilgalaikes iš ES biudžeto garantuotas obligacijas, o išmokamas paskolomis, tačiau daugiausia – dotacijomis ir tiesioginėmis išmokomis investicijoms bei nuosavam kapitalui.
Plačios apimties atkūrimo paketas, kurio nariai pareikalavo jau balandį, turi apimti pakankamai ilgą laikotarpį. Jo lėšomis turi būti sušvelnintas krizės poveikis darbuotojams, vartotojams ir šeimoms, taip pat remiamos MVĮ bei įsidarbinimo galimybės. Atkūrimo planas turi turėti stiprią socialinę dimensiją, mažinti nelygybę bei padėti tiems, kuriuos krizė palietė labiausiai. Parlamentarai ragina teikti prioritetą investicijoms, kuriomis atsižvelgiama į žaliąjį kursą ir skaitmeninę darbotvarkę, taip pat sukurti naują savarankišką Europos sveikatos programą.
Atkūrimo fondo lėšos turėtų būti skirtos iš ES biudžeto finansuojamoms programoms, kad būtų užtikrinta parlamentinė priežiūra ir EP dalyvavimas.
Pakartotinai raginama įvesti naujų nuosavųjų išteklių (ES pajamų šaltinių) krepšelį, kad nereikėtų toliau didinti valstybių tiesioginių įmokų į ES biudžetą, o lėšų pakaktų ir DFP, ir atkūrimo fondui. Į šį krepšelį turėtų patekti bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė, skaitmeninių paslaugų apmokestinimas, finansinių sandorių mokestis, pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, plastikų įnašas ir pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas.
Europos Parlamentas patvirtino 3 mlrd. eurų makrofinansinių paskolų, kurios gali padėti ES kaimynėms ir partnerėms susidoroti su COVID-19 krize. Per metus išmokėtos paskolos padės dešimčiai šalių, kurių ekonomika dėl pandemijos patyrė nuosmukį: Ukrainai (1,2 mlrd. eurų), Tunisui (600 mln. eurų), Bosnijai ir Hercegovinai (250 mln. eurų), Jordanijai (200 mln. eurų), Albanijai (180 mln. eurų), Šiaurės Makedonijai (160 mln. eurų), Gruzijai (150 mln. eurų), Moldovai (100 mln. eurų), Kosovui (100 mln. eurų) ir Juodkalnijai (60 mln. eurų).
Finansavimo tikslas – sušvelninti šių šalių ekonomikos nuosmukį bei išsaugoti jų finansinį stabilumą. Taip norime parodyti solidarumą su pandemijos ištiktomis kaimynėmis. Šios šalys taip pat vykdo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) programą, o ES suteiks joms papildomą paramą krizei įveikti.
Parlamentas balsavo skubos tvarka. Europos Vadovų taryba gegužės 5 d. jau pritarė šiam paketui.
ES reguliariai teikia makrofinansinę pagalbą (MFP) šalims partnerėms. Dabartinis pasiūlymas galioja trumpiau nei įprasta makrofinansinė pagalba (metus, o ne 2,5 metų). Vidutinis paskolų grąžinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 metų.
ES programų finansavimas turi tęstis, nors šiemet ir nebūtų patvirtintas daugiametis ES biudžetas. Sveikatos krizė verčia spręsti šį klausimą skubiai, nes vėlavimo rizika dar labiau išaugo. Nors vėlavimo atveju šių metų biudžeto eilučių viršutinės ribos būtų automatiškai pratęstos kitiems metams, daugelis ES programų, tokių kaip „Erasmus+“, sanglaudos ar mokslinių tyrimų, baigia galioti šiemet.
Biudžeto programos turėtų būti laikinai nukreiptos ekonominėms ir socialinėms COVID-19 protrūkio pasekmėms mažinti ir ekonomikai gaivinti. Atsarginių priemonių planas suteiktų geresnį pagrindą ES atsakui į krizę nei per vėlai pateiktas ar netinkamas daugiametis ES biudžetas.
Dabartinis daugiametis ES biudžetas baigia galioti šių metų gruodžio 31 d. Europos Komisija paskelbė pirmąjį naujojo biudžeto projektą 2018 m. gegužę, tačiau atsižvelgdama į koronaviruso krizę ketina jį persvarstyti ir dar šį mėnesį pateikti atnaujintą pasiūlymą.
EP nariai mano, kad telefono programėlės galėtų pasitarnauti kovoje su koronavirusu, tačiau yra svarbu užtikrinti, kad jos nepažeistų pagrindinių ES gyventojų teisių, tokių kaip duomenų apsauga ir privatumas.
Kai kuriose valstybėse kuriamos ar naudojamos mobiliosios programėlės, skirtos sekti asmenis, kurie yra užsikrėtę koronavirusu arba kurie yra rizikos grupėje.
Visiškai ES taisykles atitinkančios ir gerai suderintos sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo programėlės gali būti itin svarbios visais krizės valdymo etapais. Tačiau kadangi jos gali atskleisti neskelbtinus vartotojų duomenis, Parlamentas siekia užtikrinti, kad jos būtų sukurtos kruopščiai.
Jos gali suteikti informaciją ir rekomendacijas, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas organizuoti asmenų, kuriems pasireiškė simptomai, medicininę priežiūrą, dažnai kartu su savidiagnostikos klausimynu. Siekiant nutraukti infekcijos plitimo grandines ir užkirsti kelią pakartotiniam infekcijos protrūkiui veiklos atnaujinimo etape pasibaigus karantinui, jos gali įspėti asmenis, kurie buvo arti užsikrėtusio asmens. Jos taip pat gali padėti atlikti užsikrėtusių asmenų karantino stebėseną ir vykdymo užtikrinimą.
Visgi, nors šios programėlės gali padėti efektyviai nustatyti epidemijos plitimą, jos taip pat gali atskleisti privačius duomenis, tokius kaip informaciją apie sveikatos būklę arba gyvenamąją vietą.
EP nariai pažadėjo atidžiai stebėti, ar kovojant su COVID-19 buvo laikomasi ES teisės principų ir taisyklių. Tai apims ir programas ir technologijas, leidžiančias kontroliuoti pandemijų plitimą.
Europos Parlamentas patvirtino reglamentą dėl pakartotinio nuotekų vandens naudojimo žemės ūkyje.
Pirmą kartą ES lygmeniu nustatyti saugos reikalavimai pakartotiniam nuotekų vandens naudojimui žemės ūkio laukams drėkinti. Naujomis taisyklėmis siekiama paskatinti daugiau naudoti išvalytas nuotekas, o ne tik telkinių ar gruntinį vandenį. Kaip rodo Europos Komisijos ataskaita, gruntinio vandens mažėjimas dėl laukų drėkinimo, pramonės ir miestų plėtros didina vandens trūkumo pavojų. Mažiausiai 11 proc. ES gyventojų ir 17 proc. teritorijos nukentėjo nuo vandens trūkumo, o vasarą dėl to nuostolių patiria daugiau nei pusė Viduržemio jūros regiono gyventojų.
Padangų gamintojai nuo 2021 m. gegužės etiketėse turės nurodyti jų degalų naudojimo efektyvumą, sukibimą su šlapia danga ir triukšmingumą. Tokia automobilių ir sunkvežimių padangų ženklinimo tvarka siekiama paskatinti vartotojus taupyti degalus, pagerinti eismo saugumą ir sumažinti triukšmą. Ateityje etiketėse taip pat atsiras informacija apie padangų ridą, dilimą, restauravimą ir sukibimą su sniegu bei ledu. Šie duomenys bus įtraukti į reikalavimus, kai atsiras tinkami padangų bandymo metodai. Tai turėtų sumažinti žalingo mikroplastiko kiekį, kuris patenka į aplinką dėl padangų dilimo.
Pagal naująsias taisykles, padangų etiketės turi būti gerai matomos vartotojams visose pardavimo vietose, taip pat ir internete. Tai paprastas ir efektyvus būdas prisidėti prie švaresnio transporto ir paskatinti vartotojų elgesio pokyčius. Taisyklės užtikrins, kad vartotojai prieš pasirinkdami padangas gautų reikiamą, aiškią ir lengvai palyginamą informaciją.
Europarlamentarai patvirtino ES ir Baltarusijos susitarimus dėl nelegaliai atvykusių ar gyvenančių asmenų grąžinimo, taip pat dėl paprastesnio vizų išdavimo.
Readmisijos susitarimu Baltarusija įsipareigoja priimti atgal savo piliečius, kurie nelegaliai atvyko į ES šalis ar jose gyvena, taip pat kitų šalių piliečius, nelegaliai atvykusius iš Baltarusijos ar nebeturinčius teisės būti ES.
Susitarimas dėl vizų leis sumažinti jų kainą į Baltarusiją keliaujantiems ES piliečiams ir į ES vykstantiems baltarusiams. Viza trumpesniam nei 90 dienų laikotarpiui kainuos 35 eurus, o kai kuriems keliautojams – vaikams iki 12 metų, neįgaliesiems, artimiems giminaičiams – visai nekainuos. Konsulatai ir vizų išdavimo centrai turės pateikti atsakymą dėl vizos per 10 dienų, o išimtiniais atvejais – per mėnesį. Baltarusijos žurnalistai, studentai ar oficialių delegacijų nariai turės galimybę gauti daugkartines vizas. Jos galios ilgesnį laiką, taip pat reikės mažiau dokumentų vizito tikslui įrodyti.
Vengrijoje iškilo grėsmė demokratijai ir pagrindinėms teisėms, todėl ES turi imtis veiksmų apsaugoti piliečius ir teisinę valstybę.
Vengrijos vyriausybės paskelbtos neatidėliotinos kovos su pandemija priemonės, tokios kaip neribotos trukmės nepaprastosios padėties paskelbimas, neatitinka ES taisyklių ir kelia didelį pavojų demokratijai.
Parlamentarai paragino Europos Komisiją užbaigti teisinį tikrinimą ir pradėti pažeidimų procedūrą. Buvo paprašyta sustabdyti mokėjimus Vengrijai pagal naują finansinę programą ir atkūrimo planą, nebent būtų laikomasi ES įstatymų.
Balandžio 17 d. priimtoje rezoliucijoje EP nariai jau pareiškė, kad Vengrijos sprendimai pratęsti nepaprastąją padėtį neribotam laikui, leisti vyriausybei priimti dekretus ir susilpninti parlamentinę priežiūrą yra visiškai nesuderinami su Europos vertybėmis.
V. Blinkevičiūtės biuro informacija