Neeilinė sesija Europos Parlamente: priemonės kovai su COVID-19 ir jo padariniais

Neeilinė sesija Europos Parlamente: priemonės kovai su COVID-19 ir jo padariniais

Nors plenariniai posėdžiai vyksta neįprastu, nuotoliniu, būdu, jų metu stengiamasi priimti sprendimus, kurie kuo greičiau išspręstų problemas, kylančias COVID-19 pandemijos metu.

Europos Parlamentas ypatingosios situacijomis poreikiams leido naudoti savo Briuselio, Liuksemburgo ir Strasbūro būstinių patalpas.

Demokratija tebeveikia. Anot EP pirmininko, ES institucijos yra pasiryžusios tenkinti ES piliečių ir šalių poreikius bei prisidėti prie pasaulinio atsako į koronaviruso pandemiją.

ES remia sveikatos sistemas ir būtiniausių medicinos produktų tiekimą, finansuoja mokslinius tyrimus, padeda išsaugoti darbo vietas, palaiko šeimas bei pažeidžiamiausius žmones, taip pat teikia pagalbą ūkininkams, žvejams ir įmonėms.

Neeiliniame plenariniame posėdyje buvo patvirtintas 3,08 mlrd. eurų paramos paketas, kurio didžiausia dalis skirta sveikatos apsaugai stiprinti. Šiomis lėšomis ES tiesiogiai parems valstybių kovą su COVID-19 pandemija. Šalys galės įsigyti reikalingiausių medicinos priemonių, pavyzdžiui, apsauginių kaukių ar respiratorių, pervežti pacientus į kaimyninių šalių ligonines, finansuoti mobiliąsias medicinos komandas ir perkelti jas į karštuosius ES taškus, taip pat įrengti laikinąsias lauko ligonines. Viena arba kelios ES valstybės bus atsakingos už medicinos įrangos, vaistų bei apsaugos priemonių įsigijimą ir laikymą, o ES finansuos visus kaštus. Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras kontroliuos įrangos paskirstymą užtikrindamas, kad įranga būtų siunčiama ten, kur jos labiausiai reikia.

Buvo patvirtintos priemonės, kurios leistų valstybėms narėms dar nepanaudotas ES lėšas skirti palengvinti COVID-19 krizės padarinius. Lankstumo priemonės leis ES šalims perskirstyti išteklius iš trijų pagrindinių sanglaudos fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo). 2020–2021 m. bus įmanoma visiškai finansuoti sanglaudos politikos programas ES lėšomis. Priemonės taip pat leis supaprastinti programų patvirtinimą, kad būtų pagreintintas jų įgyvendinimas, lengviau panaudotos finansinės priemonės ir supaprastintas jų auditas. Valstybės narės galės sutelkti daugiau išteklių sutrumpinto darbo laiko tvarkos taikymui, MVĮ apyvartiniam kapitalui paremti ir neatidėliotinoms sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidoms padengti.

Kitos priemonės leis užtikrinti nenutrūkstamą Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo veiklą. Jos apima galimybę finansuoti apsaugos priemonių tiekimą nepasiturintiems gyventojams, teikti jiems pagalbą maistu ir kuponais (įskaitant elektroninius), laikiną 100 proc. finansavimą iš ES biudžeto, taip pat lengvesnį ataskaitų teikimą ir auditą per pandemiją.

Buvo patvirtintos priemonės skirtos sušvelninti COVID-19 protrūkio padarinius žuvininkystės ir akvakultūrų sektoriuose. Jos apima paramą žvejams ir akvakultūrų augintojams, kurie buvo priversti laikinai nutraukti ar sumažinti veiklą, taip pat gamintojų organizacijoms, priverstoms laikinai saugoti žuvininkystės ir akvakultūrų produktus.

Buvo atidėtas medicinos prietaisų reglamento taikymas vieneriems metams. Tai išspręstų poreikį gyvybiškai svarbius medicinos prietaisus padaryti prieinamus visoje ES ir leisti šalims, sveikatos įstaigoms ir ekonominės veiklos vykdytojams teikti pirmenybę kovai su pandemija.

Priimtoje rezoliucijoje dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais buvo pabrėžta bendrų Europos veiksmų svarbą kovojant su COVID-19 pandemija. Parlamentas sveikina ES valstybių parodytą solidarumą gydant pacientus iš kaimyninių šalių, tiekiant sveikatos priežiūros įrangą, vykdant bendrus ES viešuosius pirkimus bei gabenant kitų šalių piliečius.

Palankiai vertinamos ES fiskalinės priemonės ir likvidumo parama kovai su pandemija. Be to, kas jau daroma, Europai reikia masinio ekonomikos atkūrimo paketo, kuris būtų finansuojamas padidintomis ilgalaikio biudžeto lėšomis, esamomis finansinėmis priemonėmis, taip pat ES lėšomis garantuotomis atkūrimo obligacijomis.

ES turi sustiprėti po šios krizės, o jos institucijos turi turėti stipresnius įgaliojimus veikti iškilus visuotinei grėsmei žmonių sveikatai. Raginama įsteigti nuolatinę Europos nedarbo perdraudimo schemą, kuri leistų valstybėms imti paskolas įdarbinimo projektams finansuoti, bei ES koronaviruso solidarumo fondą valstybių sveikatos sistemų atsparumui finansuoti, kurio lėšos sudarytų bent 50 mlrd. eurų.

Vidinės ES sienos turi likti atviros vaistams, apsaugos ir medicinos priemonėms, maistui ir būtiniausioms prekėms, o sienų kontrolė ir judėjimo apribojimai išlikti proporcingi ir taikomi tik išskirtinėmis aplinkybėmis. ES bendroji rinka yra jos klestėjimo šaltinis ir stiprybė kovojant su COVID-19.

Norint išvengti viruso atsinaujinimo, reikia koordinuoto ES požiūrio po šios krizės. Reikia nustatyti ES karantino panaikinimo kriterijus ir taikyti veiksmingą išėjimo iš krizės strategiją, kuri apimtų masinį gyventojų testavimą ir apsaugos priemonių suteikimą kuo didesniam skaičiui piliečių. Taip pat, užtikrinti, kad sukurtos programėlės, padedančios įspėti žmones apie jų buvimą arti užsikrėtusio asmens ar kitaip fiksuojančios asmens buvimo vietą, būtų naudojamos tinkamai, o duomenys saugomi decentralizuotai.

Siūloma ekonomikos atgaivinimą orientuoti į Europos žaliąjį kursą ir skaitmeninę transformaciją, tačiau kartu išsaugoti pagrindines ES pramonės šakas. Remiamas siūlymas didinti vaistų ir medicinos įrangos gamybą Europoje. Siūloma krizės metu leisti valstybėms remti smulkųjį verslą, kultūros darbuotojus, žemės ūkį, maisto gamintojus ir transporto įmones, taip pat sukurti ES paramos turizmo sektoriui mechanizmą. Kartu raginama susieti paramą įmonėms su pagalba darbuotojams, kad verslas nenaudotų valstybės pagalbos dividendams, premijoms, mokesčių vengimui ar akcijų supirkimui.

Komisija ir valstybės narės raginamos teikti pirmenybę pagalbos ir krizės švelninimo priemonėms, skirtoms pažeidžiamiausiems piliečiams, smurtą šeimoje patiriančioms moterims ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, etninėms mažumoms, pasitelkiant specialų išskirtinį paramos fondą, skirtą sveikatos priežiūros sistemai ir sektoriams, nukentėjusiems nuo COVID-19 protrūkio, taip pat asmenims, kuriems kyla skurdo ir socialinės atskirties pavojus. Raginama parengti išsamią kovos su skurdu strategiją ir Europos vaiko garantijų sistemą.

ES ir valstybės narės raginamos į visus reagavimo veiksmus įtraukti lyčių aspekto analizę, siekiant išvengti lyčių nelygybės didinimo, užtikrinti, kad ir toliau būtų galima gauti smurto aukoms skirtas paslaugas, ir sustiprinti pagalbos linijų paslaugas, skubios pagalbos aukoms prieglaudas, teisinę pagalbą internetu ir pranešimų apie smurtą priėmimo paslaugas, siekiant visas moteris ir vaikus apsaugoti nuo smurto šeimoje ir smurto dėl lyties ir kovoti su juo.

ES turi tapti atsparesnė netinkamai politinei ir ekonominei įtakai, taip pat geriau pasirengusi strategiškai komunikuoti ir kovoti su išorės dezinformacija. Raginama aktyviau kovoti su agresyvia Rusijos ir Kinijos propaganda ir sukurti patikimą Europos informacijos apie COVID-19 šaltinį. Kartu socialinių medijų įmonės raginamos imtis aktyvių priemonių dezinformacijai stabdyti.

Europos Parlamento narės V.Blinkevičiūtės biuro informacija

Close