Modesta Petrauskaitė. Stebuklas Ramygaloje

Modesta Petrauskaitė. Stebuklas Ramygaloje

Atrodė, jog turi įvykti stebuklas, kad daugiau nei metus teisybės ir teisės į švarų orą ir aplinką ieškoję Klaipėdos miesto gyventojai būtų išgirsti. Po ilgų raginimų pareigūnai nustatė ne tik akivaizdų faktą, jog aplinka tikrai teršiama, tačiau ir pačius teršėjus. Visgi teisėtus žmonių lūkesčius į sveiką aplinką gynė ne aplinkosaugininkai, o prokurorai, inicijavę tyrimą dėl koncerno „Grigeo“ į Kuršių marias pilamų teršalų.

Lygiai taip pat žmonės laukė stebuklo Utenos rajone. Čia turėjo atvažiuoti net pats šalies vadovas G. Nausėda, kad aplinkosaugininkai iš esmės imtųsi tvarkyti tonomis kaupiamas pavojingas atliekas.

Tačiau tikrasis stebuklas įvyko Panevėžio rajone, Ramygaloje, Parko gatvėje. Beveik dešimtmetį aplinkos teršėjų terorizuoti ir nuodyti ramygaliečiai pagaliau turi pagrindo švęsti. Nors tikrosios pergalės dar turės palaukti iki šio rudens. Viskas iš esmės pasikeis tik tada, kai išrinksime naują, žmogui ir jo aplinkai neabejingą valdžią.

Ko tikėtis iš šių valdančiųjų ir jų požiūrio į aplinkosaugą, kai pats Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis važinėja vienu taršiausių automobiliu pasaulyje? Kad ši valdančioji dauguma neturi nieko bendro su aplinkosauga iliustruoja ir tai, jog viena iš priežasčių, kodėl iš posto turėjo trauktis buvęs aplinkos ministras K. Navickas – drastiškai padidintos miškų kirtimų normos. Gali apsimetinėti neabejingu aplinkosaugos problemoms, tačiau faktai kalba patys už save.

Prieš pusmetį į mane, kaip į Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narę, kreipėsi Ramygalos gyventojai. Problema, kuria skundėsi ramygaliečiai – įsisenėjusi: Ramygalos miestelio Parko gatvės teritorijoje kaupiamos įvairios atliekos, automobilių detalės ir padangos. Maža to, itin dideliais kiekiais deginami laidai, plastikas, automobilių sėdynės. Nudeginus laidų izoliacinę medžiagą, vertingas metalas priduodamas į metalo supirktuves.

Teršalais nuodijami miestelio gyventojai. Žmonės negali atidaryti langų, užterštas oras dirgina kvėpavimo takus, teršalų nuosėdomis aplimpa soduose ir daržuose augantys vaisiai bei daržovės. Teršiamas dirvožemis ir miestelyje esantis tvenkinys.

Pirmą kartą į Panevėžio rajono valdžią gyventojai kreipėsi beveik prieš dešimt metų. Epizodiškai į problemos sprendimą įsijungdavo aplinkosaugininkai, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos pareigūnai, tačiau iš esmės problema taip ir liko neišspręsta. Ramygalos gyventojai net kreipėsi į Aplinkos ministeriją, tačiau ir iš ten jokios pagalbos nesulaukė.

Pirmą žingsnį, spręsdami šią įsisenėjusią problemą, žengėme vasario mėn. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu. Užterštoms teritorijoms sutvarkyti šiais metais skyrėme 40 000 eurų. Nors tai ir pergalė, tačiau labai simbolinė. Didžiausi darbai dar laukia ateityje.

Akivaizdu, jog šiandien aplinkosauga yra neįgali ir merdi sisteminės korupcijos gniaužtuose. Nėra nei noro, nei įrankių spręsti tokias ir panašias problemas. Neabejoju, savivaldybės skirtus pinigus panaudosime tinkamai ir teritoriją sutvarkysime, tačiau laidų deginimas persikels į kitas teritorijas. Į kitą Ramygalos miestelio pusę ar artimiausią pamiškę. Kovojame ne su liga, o su jos simptomais.

Pritariu siūlymui, kad aplinkosaugininkams turi būti suteiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnų statusas. Vien faktas, kad pareigūnai negali patekti į privačias teritorijas, verčia susiimti už galvos. Kokio dydžio padangų krūva turėtų būti sukaupta, kad aplinkosaugininkai galėtų patekti į privačią teritoriją ir atlikti savo darbą? O gal reikėtų laukti, kol tos padangos užsiliepsnos ir tik tada imtis iniciatyvos? O gal čia viskas gerai?

Aplinkosaugininkai skelbia, jog šiuo, Ramygalos atveju, galima žala gamtai gali siekti net kelis milijonus eurų, tačiau realios baudos pažeidėjams – vos keli šimtai eurų. Tiesa, ir tų baudų nelabai kas moka. Manau, jog šis ir panašūs atvejai puikiai iliustruoja, jog aplinkos apsaugos sistemą reikia keisti iš pagrindų.

Aplinkosaugininkai teisinasi, jog pažeidėjams skiriami privalomi nurodymai susitvarkyti šiukšlynus, tačiau terminų nepaisoma, keičiasi žemės savininkai ir, apskritai, atsiranda daug kitų veiksnių, dėl kurių problemos nesprendžiamos dešimtmečiais.

Mano siūlymas labai paprastas: pažeidėjams skiriamų privalomų nurodymų susitvarkyti terminus reikia trumpinti drastiškai, o jei pažeidėjas nesitvarko, valstybei reikia imtis iniciatyvos ir sutvarkyti tokius šiukšlynus. Žinoma, visas išlaidas teisminiu keliu išieškoti iš teršėjo.

 Jei nesiimsime tokių veiksmų, Ramygaloje ir kitur gali pasikartoti Alytaus padangų gaisro scenarijus. Vietoje susitvarkymo, tokie šiukšlynai tiesiog bus padegti, o gaisro pasekmės bus kur kas baisesnės nei dabar.

Kaip ir minėjau, didesnių poslinkių sprendžiant Ramygalos teršėjų ir kitus panašius atvejus, bent iki rudens, nesitikiu, bet džiaugiuosi maža pergale, skiriant lėšas šiukšlyno sutvarkymui. Šios lėšos – visų mūsų, rajono gyventojų, sumokėtos į Panevėžio rajono biudžetą, todėl kreipiuosi į visus su kvietimu būti pilietiškais ir aktyviais, kovojant už teisę gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje.

Susiję straipsniai

Close