Biokuro pilni Lietuvos miškai, nuversti medžiai metus guli pakelėse ir pūva, tačiau jų niekam nereikia, o gyventojai moka astronomines sąskaitas už šildymą. Valdžios atstovai ragina privačių miškų savininkus išgauti daugiau biokuro žaliavos, tuo tarpu valstybiniai miškai šiam poreikiui nėra naudojami.
Apie tai pirmadienį buvo kalbama opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Slenkanti katastrofa: laukia dar vienas rekordinis šildymo sezonas?“.
Konferenciją organizavęs Socialdemokratų frakcijos Seime narys Kęstutis Vilkauskas teigia, jog visiems diskutuojant apie elektros ar dujų kainas, nepelnytai pamirštamas biokuras.
„Šia kuro rūšimi galėtume pasinaudoti siekdami sumažinti šildymo kainas gyventojams. Štai Vilnius - biokuras čia sudaro mažiau nei 50% šildymui suvartojamo kuro, tad kainos kyla aukštyn ir didės toliau, nes Vilniaus miestas vėluoja įdiegiant biokuro katilines. Tuo tarpu Naujojoje Akmenėje ta dalis yra 70%, kitur taip pat artėja prie 100%.
Kitas dalykas - kompensacijos už taršių šilumos katilų keitimą. Aplinkos ministeriją birželį paskelbė apie tokių prašymų priėmimą ir iki šiol tokia galimybe pasinaudojo vos 1000 gyventojų. O medienos briketų kaina per metus pakilo beveik tris kartus - nuo 150 eurų iki 450 eurų už toną. Kodėl čia nėra kompensacijos ar kitų kainų valdymo būdų?“ - klausia Seimo narys.
Tuo tarpu Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktorė Vilma Baturo pabrėžė, jog biokuras ir šiandien yra pakankamai svarbus - apie trečdalis pramonės įmonių energiją gauna būtent iš biokuro, tačiau apie egzistuojančias problemas kalbama nenoriai. Visgi situacija, jos teigimu, nėra beviltiška.
„Kalbant apie artėjantį šildymo sezoną jaučiama panika, bet sprendimų yra. Pirmiausia, reikia didinti biokuro žaliavos gamybą ir privačiuose, ir valstybiniuose miškuose. Lygiai taip pat turime daugiau jos ir sunaudoti - priimtas sprendimas, jog šildant 30% kuro turi būti prasčiausios kategorijos biokuro žaliavos - šakų, žievės ir panašiai. Norėdami mažinti kainą turime kuo greičiau pasiekti šį rodiklį ir tada jį didinti.
Kitas dalykas - katilų modernizavimas. Mes biokurą naudojame nuo amžiaus pradžios ir tos katilinės, kurios buvo statytos 2009-2012 m., jas 2025 m. reikės modernizuoti. Tad norėdami tik išlaikyti tą biokuro sunaudojimą, turime numatyti atitinkamas investicijas. Tačiau Energetikos ministerija dar nėra pateikusi programų, kaip tai bus padaryta“, - teigė V. Baturo.
Kalbėjęs energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas priminė, jog biokuras jau padėjo išgyventi vieną krizę prieš 10 metų, kai dar didesnę dalį šildyme sudarė dujos. Tačiau, jo nuomone, nepakanka kalbėti tik apie energijos tiekimą, turime kalbėti ir apie jos vartojimą.
„Energetine prasme mūsų daugiabučiai yra labai prasti - 4 iš 5 neturi termostatų, kurie, saulei pašildžius, sureguliuotų radiatorius ir taip būtų taupoma energija. Taip pat daugiabučių stogai yra labai palanki vieta įrengti saulės elektrines, tačiau tai nėra daroma.
Esu siūlęs, kad šilumos tiekėjų atlyginimai turėtų būti atvirkščiai proporcingi kainoms - jei jie sugeba sumažinti kainą vartotojams, jų atlyginimai auga. Suprantu, kad būna visokių situacijų, kai kainos būna nulemtos išorės faktorių, bet pažiūrėkime į Vilnių - šilumos tinklai ir savivaldybė bado pirštais vieni į kitus, o ką tuo metu daryti vartotojams?“ - klausia R. Zabarauskas.
Taip pat, anot jo, nepakankamai išnaudojama Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Eksperto teigimu, ji galėtų būti labai vertinga, jei „mūsų elektros tiekėjai sugebėtų elektrą biržoje nusipirkti naktį ar kitu metu, kai paklausa yra mažesnė, ir ją kaupti Kruonyje“. Energetikos sektorius turėtų spręsti savo šalies energetinio ūkio klausimus, tačiau ekspertas tokių veiksmų iš Vyriausybės pusės nemato. „Energetikos ministras turėtų viešai paaiškinti, kas vyksta su kainomis, bet kur tas ministras?“
Savo ruožtu parlamentaras Algirdas Sysas pabrėžė, jog socialdemokratai dar prieš pusmetį apie šias problemas kalbėjosi su energetikos, aplinkos ministrais, Valstybinės miškų urėdijos atstovais ir nors sulaukta gražių atsakymų, situacija sunkiai kontroliuojama ir toliau.
„Dabar rinkoje realiai yra 6 žaidėjai, kurie parduoda biokurą šildymui, o jo kaina siekia 4 kartus daugiau nei prieš metus. Tad čia būtinai įsikišti turi valstybinės institucijos ir pradėti reguliuoti rinką. Procesai negali vykti nereguliuojamai, nes bijau, kad atėjus rudeniui kainos gali būti ir 6 kartus didesnės.
Yra pavasarinė akcija „Darom“, tai gal reikėtų pradėti akciją „Kertam ir velkam“, kad nulaužtus, išrautus medžius galėtume atitempti arčiau kelio? Matau prieš metus nuvirtusius medžius iki šiol gulint pakelėse ir pūnant, tiesiog miesto teritorijoje. Nereikia didelių sąnaudų jiems surinkti. Dabartinėje situacijoje kviečiu Vyriausybę matyti viešąjį interesą ir imtis veiksmu“, - kalbėjo A. Sysas.
