Migrantų krizė: Socialdemokratų savivaldybės pasirengusios padėti – tikisi iš Vyriausybės konkrečių įsipareigojimų

Migrantų krizė: Socialdemokratų savivaldybės pasirengusios padėti – tikisi iš Vyriausybės konkrečių įsipareigojimų

Savivaldybių merai Vyriausybės prašo užtikrinti greitą ir kokybišką informacinę, finansinę, logistinę ir kitą pagalbą, susijusią su migrantų apgyvendinimu, apsauga, maitinimu, sveikatos priežiūra ir grąžinimo į kilmės šalis procesu.

Apie tai kalbėta pirmadienį vykusiame Seimo pirmininkės, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto bei merų nuotoliniame pasitarime dėl paramos sistemos savivaldybėms, kurios tiesiogiai prisideda prie migracijos srautų valdymo.

Socialdemokratų partijos vicepirmininkė, Seimo NSGK narė Dovilė Šakalienė atkreipia dėmesį, kad tiek komiteto posėdžiuose, tiek šiandienos pasitarime vis dar kartojasi tie patys savivaldos prašymai.

„Reikia užtikrinti greitą ir kokybišką informacinę, finansinę, logistinę ir kitą pagalbą susijusią su migrantų apgyvendinimu, taip pat jų apsauga, maitinimu, sveikatos priežiūra, galiausiai – grąžinimo į kilmės šalis procesu.

Aiškėja, kad iki šiol dar nėra aiškių instrukcijų, kaip kalbėtis su migrantais, kokiu telefono numeriu galima gauti konsultacijas. Atkreipiamas dėmesys, kad būtina psichologinė pagalba – tiek pareigūnams, darbuotojams, tiek patiems migrantams. Nežinomybėje esantys žmonės ima nerimauti ir tai kelia naujų problemų savivaldybėms“, – sako D. Šakalienė.

M. Sinkevičius: nėra aiškaus plano ir supratimo, ko reikia savivaldybėms

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad vis dar trūksta aiškaus plano iš Vyriausybės pusės bei realaus supratimo, ko reikia savivaldybėms.

„Kaip 130 punktų COVID valdymo planas tebuvo popieriniai viešieji ryšiai, taip ir migrantų krizės metu mes vis dar nematome aiškaus veiksmų plano – problema mėtoma lyg karšta bulvė. Savivaldybės padėjo iš pat pradžių ir toliau padės.

Vis dėlto reikia suprasti, kad savivaldybės yra „nudegusios“ dėl išlaidų kompensavimo, dėl komunikacijos strategijos nebuvimo, kuomet susidurta su gyventojų protestais. Taigi savivaldybės nori įsipareigojimo aukščiausiu politiniu lygiu tiek dėl visos reikalingos pagalbos, tiek dėl išlaidų kompensavimo, tiek dėl paskatų ir paramos“, – teigia pirmasis LSDP pirmininkės pavaduotojas M. Sinkevičius.

Tuo metu Alytaus meras Nerijus Cesiulis atkreipia dėmesį, kad planavimo į priekį vis dar trūksta sprendžiant elementarias praktines problemas.

„Per savaitę neįrengsime šildymo pastate, kuriame jau po mėnesio žmonės sušals, o vis dar nėra atsakymų, kiek laiko žmones turėsime apgyvendinti ir kokius sprendimus galime priimti. Prašome vieno: pasitikėti, kad merai sugebės ūkiškai ir taupiai išspręsti visus praktinius klausimus – tik duokite atsakymus ir nepalikite visko paskutinei dienai. Tas pats ir su ugdymu ir integracija: ar tikrai vaikus laikysime palapinėse uždarę pusę metų?“ – klausia Alytaus miesto meras.

S. Margis: pagalba turi būti abipusė

Pakruojo rajono meras Saulius Margis laikosi nuomonės, kad savivaldybės pasirengusios padėti, tačiau pagalba turi būti abipusė.

„Mes peržiūrime savivaldybės žinioje turimus pastatus. Pavyzdžiui, yra neseniai uždarytų ugdymo įstaigų ar tik iš dalies veikiančių. Atlikus dalinį patalpų pritaikymą – įrengus dušus, sustačius lovas ir kitus minimalias pragyvenimo sąlygas atitinkančius baldus – mes galėtume užtikrinti dalies migrantų apgyvendinimą.

Tačiau tikimės aiškaus ir tvirto sutarimo, kad visos susijusios išlaidos bus padengtos iš Vyriausybės pusės, o bendruomenės nusiteikimui pakeisti gausime konkrečią pagalbą mūsų rajono gyventojams aktualiais klausimais“, – vardija S. Margis.

„Nepaliekame bėdoje savo kolegų, padedame kuo galime – pavyzdžiui įsipareigojome siųsti mobilias medikų komandas į pasienio regionus, tarkime, į Varėnos savivaldybę. Net tiesiogiai neapgyvendinančios migrantų savivaldybės stengiasi būti konstruktyvios – to paties tikimės ir iš Vyriausybės“, – sako Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad būtina sutvarkyti keistus biurokratinius reikalavimus humanitarinei pagalbai. Pavyzdžiui, atsisakyti reikalavimo, kad gyventojų paaukoti šilti drabužiai vaikams būtų apdoroti pramoniniu būdu.

D. Šakalienės teigimu, vis dar neišspręsta daug praktinių klausimų: kada ir kokios komandos pradės dirbti su migrantais įtikinant juos grįžti savanoriškai, taip pat – kaip ir kada bus organizuojama psichologinė pagalba tiek pareigūnams, tiek patiems migrantams

„Savivaldybės jau praneša apie augančias įtampas stovyklų viduje, taigi būtina žinoti, kada ir kaip bus profiliuojamos migrantų grupės atsižvelgiant į tautinius, religinius, šeiminės padėties bei „kovidinius“ kriterijus ir taip užtikrinti smurto, konfliktų ir kitų rizikų prevenciją.

Vyriausybės atstovai pažadėjo pateikti atsakymus raštu, tad lauksime ir kartu su merais ieškosime bendruomenėms palankių sprendimų kartu“, – pabrėžė Seimo NSGK narė Dovilė Šakalienė.

Susiję straipsniai

Close