Kai atrodė, jog didesnės politinės sumaišties po to, kai britų parlamentarai atmetė TheresosMay ir Europos Sąjungos (ES) suderėtą pasitraukimo susitarimą jau negali kilti, neprognozuojami britų salų gyventojai nustebino.

Antradienį Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose įvyko dar vienas posėdis, skirtas Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš ES ir jo sąlygų.Jei sausio 15 dienosbalsavimas, kai premjerė patyrė rekordinį pralaimėjimą (jos susitarimas buvo atmestas 230 balsų – didžiausias valdžios pralaimėjimas istorijoje), leido daryti šiokių tokių prielaidų apie tolimesnius jos veiksmus, tai antradienio balsavimas pasitarnavo priešingai, netgi įnešė komiškų elementų.

Pradžiai – svarbiausi dalykai.

Parlamentarai galėjo siūlyti savo pataisas Th. May planui ir dėl tų, kuriuos Bendruomenių rūmų pirmininkas išrinko, balsavo. Didžiausio susidomėjimo ir šansų surinkti daugumą balsų sulaukė leiboristų partijos atstovės Yvette Cooper pataisa, kuri numatė išstojimo procedūros pratęsimą iki 2019 metų pabaigos, jei premjerė nesugebėtų užsitikrinti paramos savo variantui iki vasario antrosios pusės; konservatorės Caroline Spelman siūlymas, kuriuo JK negalėtų palikti ES be susitarimo; konservatoriaus Graham Brady pataisa, kuri įpareigotų vyriausybę persiderėti dėl „apsaugos mechanizmo“, kuris užtikrina, jog tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos, kuri yra Jungtinės Karalystės dalis, neiškils fizinė siena. Ir čia reikalai tampa daug įdomesni.

Pirmiausia, iš šių trijų pagrindinių, buvo balsuota dėl Y. Cooper pataisos, kurią parėmė ir Leiboristų partija, nors ir buvo pateikusi savo atskirą siūlymą. Nepaisant leiboristų vadovybės palaikymo, prieš balsavo 14 kairiųjų. Atsvara – 17 konservatorių, kurie balsavo už šį siūlymą, tačiau ši pataisa buvo atmesta 321 balsu prieš 298.

Šios siūlomos pataisos atmetimą galima laikyti pralaimėjimu vertinant iš leiboristų perspektyvos, tačiau tikrai ne tokiu, kokio nebuvo tikėtasi. Niekam ne paslaptis, jog Leiboristų partija nėra vieninga Brexit‘o klausimu – partijos konferencijoje buvo patvirtinta šūsnis galimų opcijų, įskaitant ir pakartotinį referendumą. Tačiau jau senokai buvo kalbama, jog partijos vadovybė nenori tokio scenarijaus ir siekia išankstinių rinkimų. Dabar jau beveik užtikrintai galima tvirtinti, jog jie neįvyks.

Todėl tiek frakcija, tiek pati partija yra susiskaldžiusi. Nemaža dalis eilinių partijos narių pasisako už pasilikimą ES (t.y. išstojimo sustabdymą) arba bent jau antrąjį referendumą. Kita dalis yra už muitų sąjungą, kurios dabar siekia ir Jeremy Corbyn‘as. Trečioji grupė siekia Brexit‘o, nes tokia buvo žmonių valia, o ketvirtieji paprasčiausiai nori palikti ES dėl asmeninių politinių nuostatų.

Po šio balsavimo prasidėjo pati įdomiausia dalis.

Antrasis eilėje buvo C. Spelman siūlymas, kuriuo siekiama, kad JK neišstotų be susitarimo. Kitaip sakant, atmetamas no-deal scenarijus, ko iki šiol nepadarė Th. Mayir dėl ko neįvyko nei vienas susitikimas su opozicijos lyderiu J. Corbyn‘u. Ir šis siūlymas buvo priimas 8 balsų persvara: 318-310. Tačiau...

Šis siūlymas nėra teisiškai įpareigojantis. Jis – patariamojo pobūdžio. Šioje vietoje Th. May įgauna erdvės įvairiems manevrams, kuriuos iškart ir pademonstravo. Kalbėdama po visų balsavimų ji dar kartą pasakė, jog atmesti scenarijaus, kuomet JK išstoja be susitarimo, ji negali, nes „oponavimas tokiam scenarijui negali tokio varianto panaikinti“.

Bet 2016 metų referendumas, kuris ir įsuko šią karuselę, taip pat buvo tik patariamojo pobūdžio. Ir šis argumentas bus stipri korta opozicijos rankoje, ypatingai J. Corbyn‘o, kuris patvirtino, jog sės su Th. May už derybų stalo ir sieks rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Juolab, kad ir 17 konservatorių balsavo „už“.

Trečioji pataisa yra pati kontraversiškiausia. Vadinamasis „apsaugos mechanizmas“, skirtas apsisaugoti nuo „kietos“ sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, yra saugiklis, kuriuo tikimasi apsisaugoti nuo potencialaus kruvino konflikto, kuris išsikerojo antroje praėjusio amžiaus pusėje, tarp nacionalistų airių, kurie norėjo, jog Šiaurės Airija prisijungtų prie Airijos respublikos ir unionistų, kurie priešinosi tokiam tikslui ir siekė išlaikyti Šiaurės Airiją Jungtinės Karalystės sudėtyje.

Šio susitarimo paskirtis – išlaikyti atvirą sieną tarp dviejų Airijų net jei nebus pasiektas joks išsiskyrimo susitarimas; taip palikti Šiaurės Airiją muitų sąjungoje ir, su tam tikromis išlygomis, bendroje ES rinkoje.

Nors 2017-ųjųgruodį abi pusės preliminariai sutarė šiuo klausimu, dabar kyla daugybė ginčų, nes Th. May kategoriškai prieštarauja dviemsatskiriems muitų susitarimams: vienas – Šiaurės Airijai, kitas – likusiai JK. O tokiam scenarijui, kuriame visa Jungtinė Karalystė yra įtraukiama į minėtą susitarimą ir į muitų sąjungą bei bendrąją rinką net ir išstojus iš ES, prieštarauja konservatorių frakcijos nariai: baiminasi, jog „įstrigs“ neribotam laikui taip de factoir nenutraukdami ryšių su Europa.

G. Brady pataisoje numatoma, jog „skyrybų pakte“ apsaugos mechanizmas (backstop) būtų pakeistas „alternatyviu susitarimu“. Nors šią pataisą rėmė ir norintieji palikti ES, ir norintieji likti, joje nėra nieko apie tai, kokios galėtų būtialternatyvos. Panašu, niekas net nenumano, kuo būtų galima pakeisti šį mechanizmą. Ir vis dėlto ši pataisa buvo priimta 317 balsų prieš 301. Tuomet sekė politiniai valdančiųjų žaidimai.

Th. May paskelbė, jog dėl šios pataisos ji galės vykti į Briuselį ir persiderėti tai, kas jau yra sutarta. Konkrečiai – apsaugos mechanizmo principą. Visiškai nepripažindama fakto, jog neturi jokios alternatyvos ir jokių siūlymų.

Iškart po balsavimo Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tusk‘as išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog dėl apsaugos mechanizmo persiderama nebus, nes jis yra sudėtinė išstojimo sutarties dalis. O ji taip nebus persvarstoma ir tai geriausia, ką Jungtinė Karalystė gaus. Lygiai tokią pačią poziciją išsakė ir Airijos premjeras.

Tad Th. May ir toliau užsiima tik bandymais įtikti konservatorių partijai. Žinodama, jog jokios alternatyvos nėra, kad Europos Sąjungos narės derasi vieningai ir nesutiks persiderėti, ji vis tiek mėgino įtikti visoms torių grupelėms. Šiai dienai ji jas patenkino. Tačiau nuvykusi į Briuselį ir atsirėmusi į sieną ji turės rinktis: konservatoriai ar valstybės ateitis?

Ruoškitės. Pačio kiečiausio Brexit‘o tikimybė auga kiekvieną minutę.

Autorių galite sekti Facebook