Lukas Tamulynas. Naujas kursas arba kaip nepravalgyti skolintų milijardų

Lukas Tamulynas. Naujas kursas arba kaip nepravalgyti skolintų milijardų

Mėnuo karantino ir daugiau nei darbų turime kalbų. 5 milijardai ekonomikos skatinimo vis dar yra popieriuje ir premjero kalboje, tačiau ne realiai verslo skatinime ar gyventoju kišenėse. Visa Europa, taip pat ir Lietuva pradeda „išeidinėti“ iš karantino. Europos sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos skelbia gaires ir prognozes. Pagal Lietuvos banko prognozę Lietuvos BVP trauksis 11%. Esant tokiai sunkiai situacijai turbūt nestebina, kai vos tik prasidėjus vyriausybės posėdžiui Finansų ministras užsirūko. Matome chaosą ir bandymą rodyti tvirtą ranką Lietuvai vis labiau grimztant į ekonominę depresiją. Ir tam, kad surastume ką turime padaryti, mums verta pavartyti istorijos lapus ir pritaikyti jau priimtus sprendimus šiandienai. Naujo kurso programa gali tapti atspirties tašku.

Jei pasirinksime bent dalį pinigų investuoti į strateginius projektus, galime pakloti sėkmės pagrindą ateities Lietuvai,  reformuoti ekonomiką.

Naujo kurso programa tapo ne tik išsigelbėjimu 1929 metais ekonominės depresijos kamuojamai JAV, tačiau ir pagrindu, ant kurio JAV ekonomika važiuoja dar ir šiandien. Tiltai, keliai, užtvankos, kita viešoji infrastruktūra buvo viena iš varomųjų jėgų atsigaunant po didžiosios depresijos. Kitaip tariant – dideli valstybiniai projektai padėjo išjudinti ekonomiką, sukūrė darbo vietas, o tuo metu sukurta infrastruktūra padėjo iškilti visai ekonomikai. 5 miljardai skolintų pinigų, pridėkime investicijas iš ES ir turime pinigus, kuriuos arba pravalgysime ir geriausiu atveju grįšime į status quo, o realesniu - ilgus metus kapanosimes iš dar vienos krizės padarinių gyvendami prasčiau nei iki tol. Tačiau, jei pasirinksime bent dalį pinigų investuoti į strateginius projektus, galime pakloti sėkmės pagrindą ateities Lietuvai,  reformuoti ekonomiką.

Vienas iš strateginių tikslų gali būti municipalinio būsto programa – ji leistų sukurti savivaldybių valdomą būsto programą, sukurtų darbo vietų, leistų dideliems miestams patiems kontroliuoti miesto plėtrą, taip pat laikyti pulsą NT rinkoje. Apjungus dabar neveikiančią pirmojo būsto programą su šia, galėtume spręsti būsto prieinamumo jaunoms šeimoms ir specialistams problemą. Dar daugiau - kombinuojant municipalinio būsto programą su renovacijos programa galima būtų didinti renovacijos, kuri praktiškai nevyksta, mastus, o tai įlietų į rinką ne tik pinigų, sukurtų darbo vietų, leistų išsilaikyti statybos kompanijoms, bet ir padėtų siekti žaliosios ekonomikos tikslų. Ir nors, kaip seniai išaiškino ekonomistas R. Kuodis, individuali renovacija neapsimoka (būtent dėl valstybės sudarytų prielaidų), kolektyviai šios dvi priemonės leistų stipriai pagyvinti ekonomiką, o kiekvienam piliečiui, kurį paliestų masinė renovacija sumažintų šildymo kainą. Dabar būstų kainos mažėja, tad savivaldybės efektyviai galėtų nusipirkti daugiau būstų optimalia kaina, o tai sudarytų galimybes iš karto gauti nemažą būsto rinkos dalį. Ir nors pas mus municipalinis būstas dažnai yra nurašomas, vakarų Europoje jis  yra visiškai įprastas, pavyzdžiui Olandijoje jis sudaro  33% viso gyvenamojo būsto, esančio rinkoje.

Antrasis iš strateginių projektų – valstybinis investicinis bankas. Ši krizė puikiai parodė, kad popieriuje turime aibę investicinių programų valdomų skirtingų institucijų. Vien „Invega“ turėjo paskirstyti per 1 milijardą eurų paramos. Tačiau projektai paleisti tik šią savaitę, nors karantine esame mėnesį. Bankai iškart paskelbė, kad įvertinti projektus ir suteikti paskolas užtruks, bent dvi, tris savaites. Vadinasi, verslą parama pasieks dar po mėnesio. Galiausiai visas rizikas prisiima valstybė, o visas pelnas nusės privačiuose bankuose. Todėl dabar yra pats metas būtų sukurti tvarų investicinį banką, kuris padėtų kurtis vidutiniam ir smulkiam verslui ir sugebėtų administruoti visas mūsų investicines programas, ne tik krizių metu, tačiau pasirūpintų, kad smulkusis ir vidutinis verslas galėtų steigtis ir gyvuoti rajonuose. Mūsų globalus pasaulis labai sumažėjo, o tiekimo grandinės susitraukė. Jau dabar kalbama apie būtinybę gamybą perkelti iš Kinijos į vidaus rinkas. Tam, kad galėtume užtikrinti prekių gamybą, bei paslaugų atlikimą vietos rinkoje, mes turime suteikti šansą susikurti šios įmonėms ir joms išaugti patenkinant pasikeitusius poreikius. Toks investicinis bankas galėtų teikti paskolas tiems verslams kurie atitinka valstybės regionų plėtros politiką (o tik, jeigu mes ją turėtume). Ir čia mes taip pat neišradinėtume dviračio. Toks bankas egzistuoja Vokietijoje.

Kol valstybė kalba apie vis didesnes skolinimosi sumas, ekonomika merdėja. Įmonės uždarytos, vartojimas strigęs, o valstybės parama vis dar tik kalbose. Tuo tarpu paleidus municipalinio būsto programą, kartu su renovacijos programa, mes nepravalgytume pinigų, tačiau mokėtume realius atlyginimus, kurie būtų išleidžiami perkant prekes ir paslaugas. Taip įgalintume ekonomiką suktis. Specialistai turėtų galimybę įgyti būstą ir daugiau pinigų liktų vartojimui. Sukūrus investicinį banką, kurio valdymas būtų visiškai nešališkas, o standartai atitiktų aukščiausius reikalavimus leistų mums sutaupyti pinigus, kurie dabar ištaškomi administruojant programas per aibę skirtingų institucijų, sumažintų korupcijos riziką ir leistų efektyviai teikti paramą verslui, sukurtų prielaidas regionų politikai.

Susiję straipsniai

Close