Aplinkos apsaugos agentūra praėjusių metų pabaigoje pasidalino ne itin džiaugsminga žinia – kartu su Gamtos tyrimų centro ekspertais atliktas tyrimas parodė, kad Baltijos jūros priekrantėje ekologinė būklė pagal žuvų skaičių yra bloga.

Tai nebuvo labai netikėta naujiena. Ankstesniu laikotarpiu Baltijos jūros priekrantės vandenų būklė taip pat neatitiko geros aplinkos būklės. Žuvų išteklių mažėjimas tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Apie mažėjantį žuvų skaičių Kuršių mariose jau anksčiau informaciją yra pateikęs Gamtos tyrimų centras, kuris atliko Kuršių marių analizę.

Manoma, kad žuvų populiacijos mažėjimą lemia pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, bet ir Kuršių mariose. Jei ir toliau niekas nesikeis, žuvų ištekliai greitu metu gali pasiekti kritinę ribą.

Vienintelis sprendimas, kuris leistų žuvų ištekliams atsikurti – komercinės žvejybos intensyvumo mažinimas Baltijos jūros priekrantėje ir tokios žvejybos uždraudimas Kuršių mariose.

Turime puikų gerąjį pavyzdį – Kauno marias. Jose uždraudus verslinę žvejybą, žuvų kiekis per penkerius metus padidėjo beveik 4 kartus. Tokį teigiamą poveikį galėtų turėti ir draudimas tinklais žvejoti Kuršių mariose.

Kuršių mariose šiuo metu žvejoja 45 įmonės. Per 2018 metus šios įmonės pagavo apie 700 tonų žuvies, jų apyvarta siekė apie 870 tūkst. eurų, pelnas – apie 100 tūkst. eurų, ten dirbo 118 žmonių, kurių mėnesio alga neviršijo 200 eurų. Valstybė iš šių 45 įmonių per metus gauna tik 173 tūkst. eurų.

Reaguodamas į blogėjančią žuvų išteklių situaciją, dar praėjusiais metais Seime įregistravau Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siekiu uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose.

Taip pat šiuo metu dirbu prie įstatymų pataisų, kurios suteiktų aplinkosaugos pareigūnams daugiau galių kontroliuoti žvejus verslininkus Baltijos jūroje.

Viliuosi, kad šiais metais Seime galų gale priimsime sprendimus, kurie leis atsikurti nykstantiems žuvų ištekliams ir pagaliau Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose galėsime stebėti kylančią žuvų skaičiaus kreivę.