Linas Jonauskas. Prisidirbę valstiečiai

Linas Jonauskas. Prisidirbę valstiečiai

Jei ne Europos Komisijos (EK) spaudimas, valstiečiams gamta nerūpėtų. Transporto sektoriaus keliama oro tarša – viena didžiausių Lietuvoje, tačiau jokių priemonių jos mažinimui Vyriausybės programoje nenumatyta.

Jei ne Lietuvai gręsiančios EK sankcijos, valdančiųjų dauguma dar ir šiandien nebūtų pradėjusi jokių diskusijų dėl taršos mažinimo. Komisijos raginimai išgirsti, tačiau Seime ar Aplinkos ministerijoje gimstantys siūlymai veikiau primena desperaciją nei efektyvų taršos mažinimo planą.

Aplinkos oro tarša yra viena iš didžiausių aplinkos problemų ir viena iš pagrindinių su aplinka susijusių sveikatos sutrikimų priežasčių, todėl jos mažinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Oro užterštumas gali sukelti kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligas ir turi didelę reikšmę priešlaikinių mirčių kiekiui dėl išeminės širdies ligos, insulto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio ar vaikų ūmios apatinių kvėpavimo takų infekcijos ir t. t.

Oro tarša ne tik blogina žmonių gyvenimo kokybę, sukelia įvairiausias ligas, tačiau ji yra ir viena iš pagrindinių su aplinka susijusių ankstyvosios mirties priežasčių ES.

Jei ir Seimo dauguma tai suprastų, ne tik sveikatos apsauga „kainuotų“ mažiau, bet ir žmonės būtų sveikesni bei gyventų ilgiau. Tačiau vien supratimo neužtenka, reikia dokumento, plano, kuriame būtų įvardintos problemos ir numatytos priemonės jų sprendimui.

 

Nesu prieš, kad tarša mažėtų mažuose šalies miesteliuose, tačiau kritinę ribą taršos rodikliai pasiekė ne Varėnoje, Skuode ar Kelmėje, o Vilniuje.

 

Vyriausybė įpareigojo Aplinkos ministeriją paruošti taršos mažinimo planą. Tačiau nutiko taip, kad Aplinkos ministerijoje paruoštas Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas sukėlė itin didelių perturbacijų Vyriausybėje.

Dėl visuomenei nutekinto ir su Vyriausybe nesuderinto projekto teko aiškintis net pačiam premjerui. Plano projektas greitai sulaukė ir visuomenės pasipiktinimo, o kai kas net pradėjo grasinti „geltonųjų liemenių“ protestais Lietuvoje. Galiausiai pirminis, draudimais grįstas, oro taršos mažinimo planas tapo viena iš daugelio priežasčių, kodėl iš Vyriausybės buvo išmestas tuometinis aplinkos ministras K. Navickas. Praradimai nemaži, tačiau planas patvirtintas.

Jau minėjau, valstiečiams gamta nerūpi. „Valstiečių“ vyriausybė transporto sukeliamos taršos mažinimui dėmesio neskyrė. Džiugu tik tiek, kad programoje minimas viešasis transportas.

Vyriausybė pasižadėjo investuoti į viešojo transporto naudojimo skatinimą ir didinti viešojo transporto patrauklumą, keliaujant miestuose. Tačiau ir tai – tik tuščios deklaracijos.

Nors akivaizdu, jog didžiausia transporto tarša susidaro Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, pagrindine priemone ir taršos mažinimo plano vinimi tapo kompensacijos už taršių automobilių atsisakymą visoje šalies teritorijoje.

 

30 milijonų eurų, būtent tiek, kiek numatyta pirmame šios priemonės variante, specialistų skaičiavimais, vieneriems metams kainuotų visiškai nemokamas viešasis transportas Vilniuje.

 

Nesu prieš, kad tarša mažėtų mažuose šalies miesteliuose, tačiau kritinę ribą taršos rodikliai pasiekė ne Varėnoje, Skuode ar Kelmėje, o Vilniuje. Būtent sostinėje automobilių tarša sukelia daugiausia rizikos ir pavojaus žmonių sveikatai. Čia daug ne tik orą teršiančių automobilių, tačiau ir čia gyvenančių žmonių. Manau, čia ir turi būti nukreiptas didžiausias dėmesys, mažinant taršą.

Aplinkos ministerija sukūrė 1000-čio eurų kompensacijos programą žmonėms, taršų automobilį keičiantiems nauju, mažiau taršiu. Pirmame etape šios priemonėms įgyvendinimui ministerija ketino skirti apie 30 mln. eurų.

Ši kompensacinė priemonė ne tik nespręs oro taršos problemos, o dar ir sudarys sąlygas turtingiems žmonėms pigiau nusipirkti naujus automobilius. Teisingas kompensacinis mechanizmas, pirmiausiai, turėtų paliesti tuos žmones, kuriems iš savo mažų pajamų sunku įsigyti naujesnę transporto priemonę. Dar vienas įrodymas, jog „valstiečiams“ paprasti žmonės nerūpi.

30 milijonų eurų, būtent tiek, kiek numatyta pirmame šios priemonės variante, specialistų skaičiavimais, vieneriems metams kainuotų visiškai nemokamas viešasis transportas Vilniuje. Neabejoju nemokamo viešojo transporto sėkme ir, manau, kad daugelis žmonių savo kelionėms į darbą ar kitais reikalais rinktųsi nemokamą viešąjį transportą, o ne nuosavą automobilį.

Nemokamo viešojo transporto idėja Estijoje pasitvirtino su kaupu. Žmonės mieliau renkasi viešąjį transportą, mažėja transporto sukeliama tarša ir eismo kamščiai. Maža to, viešasis transportas tapo nemokamu ne tik Taline, bet ir visoje šalies teritorijoje.

Akivaizdu, kad naujoji aplinkos ministro pasiūlyta tvarka praktiškai neprisidės prie taršos mažinimo, o tik padės turtingesniems žmonėms prisipirkti naujesnių automobilių.

Gaila, kad politikai spręsdami mums aktualius ir svarbius klausimus neklauso kompetentingų specialistų. To padariniai – neefektyvus valdymas, dar didesnė neteisybė ir suskaldyta visuomenė bei vėjais paleisti milijonai.

Chaosas įvairiuose šalies sektoriuose tik įrodo, kad šiandieninė daugumos ministerijų valdžia nėra nei gabi, nei kompetentinga. Būtų geriau, kad kai kurie ministrai patys nebesiimtų jokių iniciatyvų ir tą likusį kadencijos laikotarpį ministerijų valdymą paliktų biurokratams. Geriau nedirbs, bet nors neprisidirbs.

Susiję straipsniai

Close