Linas Jonauskas prašo Aplinkos ministerijos apriboti teršėjams galimybę vilkinti žalos aplinkai atlyginimą

Linas Jonauskas prašo Aplinkos ministerijos apriboti teršėjams galimybę vilkinti žalos aplinkai atlyginimą

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad būtų keičiami šiuo metu galiojantys teisės aktai, kurie leidžia ūkio subjektams, padariusiems žalą aplinkai, vilkinti žalos atlyginimo procesą.

Pasak L. Jonausko, dažnai Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos įtraukiamos į nesibaigiančius teisminius ginčus su pažeidėjais, o aplinkosauginių pažeidimų ištaisymas dažnai nusikelia ne vieniems metams.

„Šiandien Aplinkos apsaugos įstatymas nurodo, kad ūkio subjektai, padarę žalos aplinkai, privalo aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Iš nuo 2021 m. vykstančių ginčų tarp Aplinkos apsaugos departamento ir AB „Grigeo Klaipėda“ matome, kad dabartiniai teisės aktai neužtikrina greito problemos sprendimo. Užsitęsę teisminiai procesai dėl galimų įmonės bandymų išvengti atsakomybės ir tinkamo žalos aplinkai atlyginimo, neleidžia kaip galima greičiau atkurti nuotekų taršos paveiktą Kuršių marių būklę. Ir tokių atvejų, kai ūkio subjektai, padarę didelį neigiamą poveikį aplinkai, piktnaudžiauja procedūromis, bando ištęsti procesus, paduodami į teismą Aplinkos ministerijai pavaldžias institucijas, yra gan dažni“, – sako L. Jonauskas.

Seimo narys mano, kad teisės aktuose būtina nurodyti ne tik terminą, per kurį turi būti susitarta dėl aplinkos atkūrimo priemonių plano, bet ir įtvirtinti galimybę Aplinkos apsaugos departamentui jo parengimą perimti į savo rankas.

„Būtina keisti teisės aktus, kuriuose privalu nurodyti terminą (pavyzdžiui, vienas mėnuo), per kurį ūkio subjektai, padarę žalą aplinkai, turėtų suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu aplinkos atkūrimo priemonių planą. Nesuderinus plano per mėnesį, Aplinkos apsaugos departamentas turėtų perimti plano parengimą ir išlaidas už jo parengimą išieškoti iš ūkio subjekto įstatymų nustatyta tvarka. Taip išvengtume nesibaigiančių ir ne vienus metus besitęsiančių teismo procesų dėl aplinkos atkūrimo priemonių netinkamumo, o ūkio subjekto padaryta žala aplinkai bus greičiau pradėta taisyti“, – teigia L. Jonauskas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 18-ąją paskelbė, kad pernai lapkritį „Grigeo Klaipėdos“ planą atmetęs Aplinkos apsaugos departamentas neatsižvelgė į bendrovės argumentus, todėl jis įpareigotas prašymą nagrinėti iš naujo. Aplinkos apsaugos departamentas nusprendė skųsti teismo sprendimą.

Anot Aplinkos apsaugos departamento, AB „Grigeo Klaipėda“ pateikė dvi atskiras aplinkos atkūrimo priemones: nendrių pjovimą Kuršių marių pakrantėje ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklų modernizavimą pastatant valymo įrenginius, kurie Departamento vertinimu, yra papildomos, o ne pirminės taršos šalinimo priemonės, todėl atsisakoma jas patvirtinti.

Seimo narys Linas Jonauskas AB „Grigeo Klaipėda“ siūlomas aplinkos atkūrimo priemones vadina pasišaipymu iš aplinkosaugos.

„Tai, kad AB „Grigeo Klaipėda“ atkurti nuotekomis užterštas Kuršių marias siūlo nendrių nušienavimu, yra ciniškas pasityčiojimas iš aplinkosaugos. Įmonė, kuri padarė keliasdešimties milijonų žalą, galbūt taip nori kuo pigiau išsisukti nuo tikrosios žalos atlyginimo. Čia išryškėja dar viena spraga, kurią būtina taisyti. Aplinkos apsaugos departamento žodis, kad priemonės yra netinkamos turi būti vertinamas kaip kompetentingos institucijos išvada, kuri negalėtų būti kvestionuojama“, – sako L. Jonauskas.

Aplinkos apsaugos departamentas yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jį kartu su baudžiamąja byla nagrinėja Šiaulių apygardos teismas.

Susiję straipsniai

Close