Linas Jonauskas. Kodėl vyrai stovi nuošalyje?

Linas Jonauskas. Kodėl vyrai stovi nuošalyje?

„Šilutės rajone nužudyta moteris: ieškomas jos nužudymu įtariamas sutuoktinis“, „Mažeikių ligoninėje mirė dėl įvairių kūno sužalojimų pristatyta jauna moteris, įtariamasis – sutuoktinis“, „Pasvalio rajone rasta negyva moteris, pareigūnai ieško įtariamo žudiko“, „Šilalėje ir Pagėgių savivaldybėje nužudytos dvi moterys“. Ir tai tik kelios antraštės iš šiais metais įvykusių tragedijų, kai moterys buvo nužudytos ne ko kito, o artimiausių savo aplinkos žmonių – sutuoktinių, gyvenimo partnerių.

Dalis visuomenės vis dar toleruoja smurtą?

Lapkričio 25-oji – pasaulyje minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną dažnai girdime liūdnąją smurto statistiką, tačiau labiausiai sukrečia žiniasklaidos priemonėse paviešinami smurto atvejai, pasibaigę moterų mirtimis. Jie ko gero ne vieną priverčia pagalvoti, ką aš, kaip kaimynas, visuomenės narys padariau, kad tokių baisių nusikaltimų būtų mažiau.

Lietuvoje smurtą artimoje aplinkoje patiria kas trečia moteris. Tai gali būti jūsų kaimynė, draugė, sesuo, mama. Smurtas gali turėti įvairias formas, ne visuomet jį lengva pastebėti. Ekonominio, psichologinio smurto plika akimi nepastebėsi, bet gali jį identifikuoti atvira širdimi.

Kiek jūsų atvirai pasikalba su savo artimaisiais, draugais, ar visada reaguojate į audringus kaimynų ginčus, ar paklausiate apsiašarojusios kaimynės, ar jai viskas gerai?

Kokių reakcijų visuomenėje susilaukia liūdnai pagarsėjusių influencerių dramos? „Taip jam/jai ir reikėjo!“, „Reikėjo gerai pamokyti!“, „Pats/pati prisiprašė“. Komentuotojai, kaltindami ir viešoje erdvėje linčiuodami aukas, teisindami smurtautojus tampa tarsi smurtautojo bendrininkais. Tolerancijos smurtui negali būti jokios.

Kuo daugiau visuomenėje bus empatijos ir netolerancijos smurtui, tuo mažiau matysime tokių baisių antraščių, pranešančių apie sutuoktinių nužudytas moteris.

Smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius – vis dar didelis

Deja, tačiau pastaraisiais metais smurto artimoje aplinkoje mastas nemažėja. Praėjusiais metais, lyginant su 2021 metais 26,6 proc. daugiau užregistruota sunkių sveikatos sutrikdymų, nuo 21 iki 25 išaugo nužudymų artimoje aplinkoje atvejų skaičius. Taip pat 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų.

2022 metais dauguma (5,5 tūkst., arba 94,1 proc.) dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų buvo  nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jie sudarė 60,9 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų – kiek mažiau, nei 2021 metais (62,7 proc.).

Įsigaliojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis

Klausite, o ką mes,  Seimo nariai, padarėme, kad būtų išvengta smurto artimoje aplinkoje ir žiaurių moterų mirčių?

Seimas neseniai priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kurio dėka atsirado svarbus įrankis – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Smurto pavojų keliantis asmuo 15 dienų yra atskiriamas nuo žmogaus, prieš kurį smurtauja ir apnakvindinamas atskirai nuo jo smurtą patyrusio asmens.

Pradjus veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui nuo 2023 metų liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje jau registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Po atlikto pavojaus rizikos vertinimo, skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių.

Pakartotinai orderis skirtas 6106 asmenims. 6 asmenys 2023 metų liepos-spalio mėnesiais yra gavę orderį 6 kartus. 787 asmenims apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimai skirti du ir daugiau kartų.

Smurtautojo pašalinimas 15-ai dienų iš aplinkos, kurioje jis smurtavo, leidžia laikinai apsaugoti smurto artimoje aplinkoje aukas ir išvengti paties blogiausio –  sunkaus sveikatos sutrikdymo bei mirties.

Ką darysime su serijiniais smurtautojais?

Labiausiai nerimą kelią serijiniai smurtautojai, kurių smurtas kažkada gali baigtis ir mirtimi.

Akivaizdu, kad jau seniai turėjo pradėti veikti efektyvios smurtinio elgesio keitimo paslaugos asmenims, norintiems keisti savo elgesį. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ginasi dedanti visas pastangas, kad tokia paslauga atsirastų, tačiau, ar ši Vyriausybė sugebės tai įgyvendinti, labai abejotina.

Belieka tikėtis, kad tolerancijos smurtui artimoje šioje visuomenėje bus vis mažiau, kad institucijos skubiai reaguos į pavojaus signalus, suspės užkardyti smurtą, o smurto artimoje aplinkoje aukos naudos visus suteiktus įrankius apsisaugoti nuo smurtautojo, nebijos kalbėti ir pranešti apie smurto atvejus.

Vyrai –  į netolerancijos smurtui oranžinę vyrų revoliuciją!

Mane dažniau galima pamatyti kalbantį aplinkosaugos temomis. Kodėl kalbu apie smurtą artimoje aplinkoje, smurtą prieš moteris?

Dažniausiai smurto artimoje aplinkoje tema kalba moterys, kurios yra tapusios šios temos ambasadorėmis. Jų balsas visuomenėje labai svarbus ir tikiu, kad pasiekia daugybę moterų, kurios patiria smurtą ar pažįsta smurto artimoje aplinkoje aukas. Šios moterys yra padrąsinamos nebijoti ieškoti pagalbos, joms suteikiama visa reikiama pagalba, informacija.

O kaip vyrai? Kodėl vyrai šioje temoje stovi nuošalyje? Jei moterų balsas dažniau pasiekia moterų ausis, vyrų balsas turi pasiekti vyrus.

Ne tik moterys Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris dieną turi pasidabinti oranžinės spalvos akcentu, kaip kovos su smurtu prieš moteris simboliu, bet ir kiekvienas vyras.

Vyrai, padarykime netolerancijos smurtui oranžinę vyrų revoliuciją! Kalbėkite, dalinkitės, netoleruokite jokios formos smurto prieš moteris!

Linas Jonauskas yra Seimo narys, socialdemokratas, aplinkosaugininkas

Susiję straipsniai

Close