Linas Jonauskas. Kas prisiims atsakomybę už žmonių nuodijimą mazutu?

Linas Jonauskas. Kas prisiims atsakomybę už žmonių nuodijimą mazutu?

Ar gali būti dviveidiškesnė politika nei ta, kai norima taršos mokesčiais apmokestinti net ir tuos gyventojų automobilius, kurie didžiąją laiko dalį stovi garaže, tačiau šildymo sezono metu ruošiami planai vietoje dujų deginti daugiau nei 40 proc. taršesnį mazutą?

Laikai keitėsi – dujos Vilniuje liko

Kai visi miestai centralizuotame šildyme pereidinėjo nuo brangių dujų prie biokuro, Artūro Zuoko valdymo laikais nesugebėta užtikrinti, kad projektai, leisiantys Vilniui išsivaduoti nuo dujų deginimo, būtų įgyvendinti, o liūdnai pagarsėjusios ilgus metus praeityje Vilniaus šilumos ūkį valdančios bendrovės protegavimas ir negebėjimas kontroliuoti jos veiklos privedė prie to, kad vilniečiai 2011–2016 metais už šilumą permokėjo 31,8 mln. eurų, o įmonė piktnaudžiavo ir nesilaikė savo įsipareigojimų. Būtent ši skandalinga sutartis atitolino Vilniaus išsivadavimą nuo brangių dujų naudojimo.

Deja, laikai pasikeitė (valdžia taip pat), tačiau Vilniaus kogeneracinės elektrinės, kurioje šilumos ir elektros energija būtų gaminama iš biokuro, projektą taip pat lydi įvairūs trikdžiai. Projektui vėluojant, o valdžiai matant, kad gyventojams šildymas ateinantį šildymo sezoną dar brangs, – griebiamasi paskutinio šiaudo ir siūloma Vilniaus termofikacinėje elektrinėje vietoje dujų deginti mazutą.

Dujų keitimas mazutu – didelis žingsnis atgal

Tai būtų didelis žingsnis atgal. Mazutas yra 42 proc. taršesnis pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas nei tam pačiam energijos kiekiui išgauti naudojamos dujos.

Vilniuje vienas ryškiausių oro taršos sumažėjimų įvyko būtent tada, kai buvo atsisakyta centralizuotame šildyme naudoti mazutą. Dėl to išnyko arba labai sumažėjo sieros dioksido, vanadžio, azoto oksido emisijos, taip pat kietųjų dalelių išmetimas.

Leidus šilumos gamybai vietoje dujų deginti mazutą, miestuose (ypač Vilniuje, kuriame daugiau nei 40 proc. šilumos gaminama deginant gamtines dujas) ženkliai išaugs oro tarša. Degindama mazutą Lietuva ne tik turės 40 proc. daugiau sumokėti už taršą, bet ir rizikuos gyventojų sveikata, kuri gali pablogėti dėl deginamo mazuto išskiriamų emisijų.

Vilnius ir dabar nesusidoroja su padidėjusia tarša!

Vilniuje kai kuriose oro kokybės tyrimų stotyse (pavyzdžiui, esančioje Žirmūnuose), kur yra intensyvus transporto eismas, nuolat viršijamas leistinas kietųjų dalelių paros ribinės vertės dienų skaičius per metus. Daugelyje stočių fiksuotos didesnės sieros dioksido, ozono, sunkiųjų metalų, o kai kuriose stotyse – benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, azoto dioksido ir anglies monoksido koncentracijos. Didžiausios daugelio teršalų koncentracijos yra nustatomos šaltuoju metų laiku (sausio–kovo ir spalio–gruodžio mėnesiais), kai vyksta šildymo sezonas.

Vietoje dujų šildymui pradėjus naudoti mazutą, užterštumo lygis, kuris ir dabar, deginant dujas, yra pakankamai didelis, mieste dar labiau išaugtų. O tai neabejotinai atsilieptų ir gyventojų sveikatai.

Oro tarša suaugusiam žmogui dažniausiai sukelia išeminę širdies ligą, insultą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Vaikams jos poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu. Dėl kietųjų dalelių kasmet miršta apie 2500 lietuvių. Ar tikrai Vyriausybė nori tą liūdnąją statistiką dar padidinti?

Vyriausybė privalo imtis priemonių, kurios sumažintų neigiamą poveikį žmonių sveikatai

Kreipdamasis į Vyriausybę pasiūliau, kad jei bus pradėtas centralizuotos šilumos gamybai naudoti mazutas, ši prisiimtų atsakomybę dėl oro taršos ir galimo jo poveikio gyventojų sveikatai.

Vyriausybė, leidusi šilumos gamybai naudoti mazutą, turėtų imtis priemonių, kad tokio sprendimo poveikis gyventojų sveikatai būtų kuo mažesnis.

Pirmiausia, miestuose, kuriuose vietoje gamtinių dujų bus leista šilumos gamybai naudoti mazutą, turėtų būti užtikrinta, kad gyventojai realiuoju metu galėtų stebėti informaciją apie besikeičiančią oro kokybę ir gauti įspėjamuosius pranešimus apie oro taršos padidėjimo atvejus. Taip gyventojai galėtų apriboti savo buvimą lauke bei išvengti neigiamo oro taršos poveikio sveikatai.

Taip pat šaltuoju metų laiku, kai oro tarša itin padidėjusi, miestų, kuriuose šilumos gamybai naudojamas mazutas, gyventojams galėtų būti užtikrinama nemokama prieiga prie valstybei priklausančios sporto infrastruktūros (uždarų stadionų, baseinų, lengvosios atletikos maniežų ir kt.). Taip Vyriausybė ne tik galėtų kompensuoti priimtų sprendimų žalą gyventojams, bet ir prisidėtų prie jų sveikatos gerinimo bei fizinio aktyvumo didinimo.

Taip pat norint sumažinti oro taršą didžiuosiuose miestuose, reikėtų pokyčių ir viešajame transporte. Suteikus miesto gyventojams galimybę viešuoju transportu naudotis nemokamai, jis taptų patrauklia transporto alternatyva ir galėtų paskatinti žmones mažiau naudotis ar išvis atsisakyti senų ir taršių automobilių.

Jei nesugebama užtikrinti sėkmingo projektų baigimo, to kaina neturi būti gyventojų sveikata. Kiekvienas sprendimas turi pasekmes ir tikiuosi, kad Vyriausybė į tai pažiūrės labai rimtai bei imsis priemonių, kad apsaugotų gyventojus nuo pražūtingos taršos.

Susiję straipsniai

Close