Savaitgalį, LSDMS tarybos narės posėdyje aptarė ir diskutavo ypač jautriomis temomis: sveikatos reforma, kokia situacija su karine ir civiline apsauga Lietuvoje, ar taps lengviau derinti darbo ir šeimos poreikius, ir ko sulauksime iš valstybės tarnybos planuojamos pertvarkos.
Sausio mėnesį Vyriausybė pritarė sveikatos priežiūrų įstaigų reformai, kuria norima naikinti dalį ligoninių lovų numatant plėsti ambulatorinių paslaugų skaičių. Vadinasi gyventojams savivaldybėse bus suteikiamos tik bazinės paslaugos, ilgalaikė asmens sveikatos priežiūra, dienos paslaugos, greitoji medicinos pagalba. Kitos paslaugos bus teikiamos specializuotose gydymo įstaigose. Ir nors jau Valstybinės ligonių kasos kai kurias savivaldybes informuoja apie planuojamus nutraukti mokėjimus už tam tikras sveikatos paslaugas bei uždaromus skyrius – pavėžėjimo sistema bus sukurta tik po metų.
Kalbant apie civilinę saugą, pirmasis iššūkis - tai visuomenės informavimas apie tai, ką reikėtų daryti karo ar kitos ekstremalios situacijos metu. Bendra situacija nėra džiuginanti, nors šis klausimas ir susilaukė dėmesio aukščiausiu politiniu lygmeniu. Dabar svarbiausia suinventorizuoti privačių asmenų valdose esančias slėptuves, išsiaiškinti jų būklę ir rasti sprendimus, kaip jos galėtų pereiti visuomeniniam panaudojimui. Būtina užtikrinti aiškią komunikaciją kaip ir ką tokiais atvejais turėtų daryti gyventojai. Tvirti civilinės saugo pagrindai būtų įgyjami jau mokykloje. Kalbant apie problemas, reikia pripažinti, kad per pastaruosius dvidešimt metų daug kas buvo nepadaryta arba padaryta ne taip. Dabar turime skubiai taisyti klaidas ir pasirengti visiems iššūkiams. Jau dabar registruota įstatymo pataisa, kad statantys naujus visuomeninės paskirties pastatus privalėtų po jais įrengti slėptuves, kurios žmones galėtų apsaugoti nuo pavojų ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Toks reikalavimas galiotų naujai statomiems visuomeninės paskirties pastatams, kurie būtų pritaikyti daugiau nei 100 žmonių. Žinoma, tai neišspręstų problemos greitai, bet judėtume gera kryptimi. Kaip dažnai būna šioje kadencijoje, atrodo, kad analogišką pasiūlymą pradėjo svarstyti VRM ir Aplinkos ministerija.
Diskutuojant apie Šeimos ir karjeros derinimą ir Seimui svarstyti pateiktas pataisas dėl galimybės vienam iš tėvų iki vaikui sukaks treji metai dirbti 4 dienas arba 32 valandas per savaitę. Iš vienos pusės tai galimybė, ypač moteriai, greičiau grįžti į darbo rinką, neprarasti kvalifikacijos, sėkmingiau siekti karjeros, o tuo pačiu ateityje gauti didesnį atlygimą ar pensiją. Tačiau galime įžvelgti ir tam tikrų grėsmių t.y., kad šeimos auginančios vaikus gali tapti mažiau patrauklūs darbuotojai darbdaviams. Diskusija kilo ir dėl vaikų „rūšiavimo“, nes ši pataisa galiotų tik valstybės ir savivaldybės įstaigose, organizacijose dirbantiems tėvams. Privatus sektorius tai gali daryti jei darbdavys sutinka.
Dar vienas klausimas ypač aktualus moterims , tai valstybės tarnybos planuojama pertvarka. Įvertinus, kad beveik 80 procentų šiame sektoriuje dirba moterys, tai planuojamos pertvarkos girdimi planai kelia nerimą. Viešojo sektoriaus pertvarka bus siekiama tobulinti viešojo sektoriaus institucinę sąrangą, viešojo valdymo procesus ir peržiūrėti viešojo valdymo funkcijas. Valstybės tarnybos pertvarkoje pagrindinis dėmesys telkiamas į vadovų korpuso stiprinimą, tačiau labai mažai dėmesio skiriama eiliniams valstybės tarnybos darbuotojams. Darbo užmokesčiai valstybės tarnautojų daugiau nei nepatrauklūs, darbo krūviai nežmoniški. Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcija patvirtinti 2022 vasario pabaigoje neformaliam Vyriausybės pasitarime kas kelia dar daugiau klausimų.
