Šių metų rugsėjo 22-ąją prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui būtų sukakę 85-eri.

A. Brazauskas kartais vadinamas žmogumi-reiškiniu, turėjusiu didelę įtaką ir vaidmenį valstybės raidai. Akivaizdu, kad jo autoritetas išliko ir po mirties.

Šią vasarą paskelbta visuomenės nuomonės apklausa, kurioje Lietuvos gyventojai teigė labiausiai vertinantys būtent A. Brazausko indėlį šiuolaikinės Lietuvos valstybei.

Jis buvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas, už kurį balsavo 1,2 mln. žmonių. A. Brazauskas nepriklausomybės metais buvo vienas populiariausių politikų, o Lietuvos  gyventojai neužmiršo, kad valdant A. Brazauskui stabilizavosi ekonomika ir politinė padėtis.

Prezidentas gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje. Baigęs Kauno politechnikos institutą (dabar tai Kauno technologijos universitetas) A. Brazauskas įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę.

Karjerą pradėjęs kaip jaunas specialistas A. Brazauskas pasiekė politikos aukštumų ir vienaip ar kitaip vadovavo šaliai 14 metų. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvos valstybėje A. Brazauskas skirtingais laikotarpiais buvo ir Seimo pirmininku, ir prezidentu, ir ministru pirmininku.

1988 m. A. Brazauskas įsiliejo į Lietuvos tautinio atgimimo judėjimą, bendradarbiavo su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiu. Tų pačių metų pabaigoje jis buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi, tai yra tapo faktiniu valstybės vadovu, turėjusiu tuo metu užtikrinti stabilumą.

1990 m. A. Brazauskas buvo išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą bei tapo Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataru. Pirmoje atkurtos Lietuvos valstybės Vyriausybėje A. Brazauskas ėjo ministro pirmininko pavaduotojo pareigas. 1992 m. politikas tapo Seimo pirmininku ir laikinai ėjo prezidento pareigas.

1993 m. A. Brazauskas tapo pirmuoju visuotiniuose rinkimuose išrinktu atkurtos Lietuvos prezidentu. A. Brazauskas formavo demokratines valdymo tradicijas, organizavo naujos valstybės institucijos veiklą, rūpinosi nacionalinės valiutos – lito – įvedimu, organizavo Valstybės gynimo ir Užsienio politikos koordinavimo tarybas.

Prezidentas aktyviai dalyvavo formuojant Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, padėjo pagrindus geriems kaimynystės santykiams su Baltijos valstybėmis ir Lenkija.

A. Brazauskas garsėjo kaip žmogus, kuris gebėjo susikalbėti su daugeliu. Tai iliustruoja sovietų kariuomenės išvedimo procesas, kuris nuolat strigo: niekas nežinojo, kaip viskas baigsis. Buvo sutarta, kad sovietų kariai Lietuvą paliks iki 1993 m. rugpjūčio 31-osios, tačiau rugpjūčio 29 d. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasirašė potvarkį dėl kariuomenės išvedimo stabdymo – esą tai daroma dėl rusakalbių gyventojų. Susitarti kone paskutinę minutę pavyko būtent prezidentui A. Brazauskui, kuris rugpjūčio 30 d. paskambino B. Jelcinui ir įtikino jį užbaigti karių išvedimą laiku.

Jau po kelių dienų visiškai laisvos šalies gyventojai sveikino atvykusį Romos popiežių Joną Paulių II.

Prezidentas puikiai suvokė Lietuvos geopolitinės padėties subtilybes, todėl 1994 m. NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymą priimti Lietuvą į Aljansą, o 1995-aisiais – prašymą tapti Europos Sąjugos nare. 1997 m. A. Brazauskas Lietuvos Respublikos vardu pasirašė sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos sienų.

Tai buvo vienintelis politikas Lietuvos istorijoje, užėmęs visus svarbiausius valstybės postus: Seimo pirmininko, prezidento ir ministro pirmininko. A. Brazausko pozicija ir politika Lietuvos visuomenės bei užsienio partnerių buvo vertinama už stabilumą ir solidumą, nuosaikumą ir nuoseklumą, kompromisų ir susitarimų paiešką. A. Brazausko indėlį įvertino ne tik Lietuvos žmonės, bet ir kitų valstybių politikai.

„Atsisveikiname su didžiu lietuviu, didžiu europiečiu, ženklu ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos istorijoje", - per A. Brazausko laidotuves sakė buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis.

Po sunkios ligos prezidentas A. Brazauskas mirė 2010 metų birželio 26 dieną.