Kęstutis Vilkauskas: kairiuoju mane auklėjo mama

Kęstutis Vilkauskas: kairiuoju mane auklėjo mama

Dar vienas naujai išrinktų socialdemokratų Seimo narių pristatymas – apie Kęstutį Vilkauską, su kuriuo norime supažindinti ir jus artimiau. Nors tokią spalvingą asmenybę sunku pristatyti per vieną interviu, tačiau bent dalį atviro pokalbio prižadame.

Visas Kęstučio gyvenimas susietas su savivalda ir kultūra. Vaidina trijuose teatruose, per 25 metus yra suvaidinęs daugybėje spektaklių ir turėjęs virš 80 rolių. Taip pat rašo poeziją, šoka liaudies šokių kolektyve. Ir tikisi, kad ši veikla nenutruks ir liks laiko po Seimo nario darbo, į kurį, žinoma, žiūri labai atsakingai.

Save Kęstutis vadina žmogumi, kuris myli gyvenimą. O iš jo lūpų tai skamba visai nebanaliai – įsitikinkite patys.

Kas stumtelėjo į kultūrines veiklas?

Pradėjau nuo kaimo mokyklos saviveiklos, šokau moksleivių dainų šventėse, besimokant universitete šokau ir dainavau Poringės ansamblyje, kuris tuo metu, po nepriklausomybės atgavimo, reprezentavo Lietuvą. Todėl daug keliavome, aplankėme gal 20 šalių. Buvome tos pirmosios kultūros kregždutės atsidarius sienoms.

Vieną kartą net buvome patekę į karinius veiksmus Slovėnijoje. Tuo metu jie taip pat skelbė nepriklausomybę ir antrą dieną prasidėjo karas. Turėjome evakuotis ekstremaliomis sąlygomis. Dvi savaites mus saugojo slovėnų savanoriai ir tik tuomet galėjome sugrįžti. Užtruko,  kol pagaliau dokumentai buvo sutvarkyti. Tiesiogiai kariniai veiksmai mūsų nepalietė, bet aplinkui girdėjosi šūviai.

Suvaidinote virš 80 rolių... Kokia buvo pradžia?

Mano profesionalesnė aktoriaus karjera prasidėjo nuo reklamos aktoriaus, kai buvau priimtas į reklamos agentūrą „Eli“. Ten buvo filmuojami visi pirmieji komerciniai klipai, kur aš dalyvavau apie pusę metų. Po to dirbau Profsąjungų rūmų teatre, privačiame teatre, o šiuo metu – jau 25 metai – esu Trakų karališkųjų rūmų teatro aktorius.

Kokia rolė yra Jums artimiausia? Ar esate „blogietis“ ar „gėrietis“?

Dažniausiai mano vaidinami spektakliai yra klasikiniai. Esu vaidinęs ir karininką ir net NKVDistą, bet šiaip daugiau komedijinio žanro rolės ir gerieji personažai. O daugiausia kartų gyvenime esu suvaidinęs kunigaikštį. Tai Trakuose Salos pilyje „kunigaikščiavau“ viš 1000 kartų.

Taip simboliškai susiklostė, kad aš ir dirbu, ir gyvenu visuomet tik kunigaikštiškuose adresuose. Kai pradėjau dirbti mokyklos psichologu, tai buvo Birutės gatvėje. Po to Turizmo informacijos centro specialistu dirbau Vytauto gatvėje. Seniūnija taip pat buvo Vytauto gatvėje, vėliau ta seniūnija buvo perkelta į savivaldybę ne kur kitur, kaip Vytauto g. Vėliau papildomai dirbau Kultūros rūmuose Vytauto gatvėje. Einant tarybos nario pareigas, dar dirbau Istorijos muziejuje Kęstučio gatvėje. Šiuo metu gyvenu Vytauto gatvėje. Galų gale dabar dar persikėliau į Seimą – Gedimino prospekte. Taip kad viskas susiję su kunigaikščiais.

Koks Jūsų Jums davė daugiausiai?

Esu dirbęs ir mokyklos psichologu. Tuo metu buvome patys pirmieji mokyklų psichologai – 1993 m. Patekau į lenkų-rusų mokyklą. Nemokėdamas lenkų kalbos, buvau ten ir užklasinio darbo organizatorius, pakeisdavau ir kitus mokytojus, jei jie susirgdavo mokyti anglų kalbos, net teko vienerius metus lenkų klasėms vesti lietuvių kalbos pamokas. O jie mane išmokino kalbėti lenkiškai.

Dar dirbdamas mokykloje, buvau priimtas į Trakų kultūros rūmus liaudies papročių ir tradicijų specialistus, po to dirbau ir Trakų Turizmo informacijos centre, buvau pirmasis šios įstaigos specialistas. Pirmieji metai turizmo srityje buvo labai įdomūs, nes reikėjo daug ką kurti nuo pradžių. Tuo metu į Trakus iš užsienio atvažiuodavo tik kokie du autobusai per dieną, o dabar vasaromis jau kartais ir praeiti sudėtinga. Taip pat  per įvairius kultūrinius projektus skatinau turizmo patrauklumą Trakuose. Labai malonus procesas kai dirbi ir matai rezultatus.

Ko tikitės iš savęs?

Kadangi esu išrinktas Trakų-Vievio vienmandatėje apygardoje ir turiu būtent tų žmonių pasitikėjimą, tai, kaip bebūtų, nors ir esu atstovaujantis visai Lietuvai, turiu daugiau įsipareigojimų Trakų rajono žmonėms.

Turi būti skiriamas didesnis dėmesys į Trakų istorinius valstybinius, kultūrinius objektus. Taip pat į problemas su saugojamomis teritorijomis, kas liečia ir Vievio kraštą. Gal dar mažai kas žino, bet Vievis turi savo gražų ežerą, kur jau vyksta įvairūs rekreaciniai, pritaikymo darbai.

Labai svarbu ir visai Lietuvai, kad žmonės, mokėdami mokesčius, gautų kokybiškas viešąsias paslaugas, kurios apima visas mūsų gyvenimo sritis.

Neretai žmonės, išrinkti į Seimą, pradeda skraidyti didžiaisiais horizontais, tačiau Seimo nario pareiga yra atstovauti rinkėjams. Tai mes dažnai pamirštame ir manome, kad Seimo nariai turi tik spręsti. Tačiau aš Seimo narį matau kaip tarpininką tarp žmonių ir Seimo bendros leidžiamosios įstatymo galios. Reikia įsisąmoninti, kad dirbant turime padaryti gal ir šiek tiek mažiau, tačiau tikslingiau ir neišsiblaškyti tame dideliame paveiksle. Geriau išspręsti mažesnes teisines problemas. Reikia nepamiršti, kad Seimas yra apribotas ir neturi vykdomosios valdžios galių, tačiau, jei suprasi, ko nori žmonės, tai žinosi, ką turi daryti. Kai vieni kitų klausosi ir girdi, nesunku suprasti, kokiu keliu turi eiti.

Kartais įstatymai labai smarkiai vėluoja ir nespėja pagal tikrąjį gyvenimą. Kai kažkada buvo leista persikelti žemes prie ežerų, į gražiausias gamtos vietas, kai nebuvo aiškiai nustatytų apsauginių ribų palei ežerus, kokia galiojimo tvarka, kokia veikla galima, todėl šiandien susiduriame su iššūkiais.

Saugomose teritorijoje reikia kompleksinio požiūrio ir teisės aktų suderinamumo. Gyvenimas vystosi, o tarkim Trakų istorinio nacionalinio parko reglamentai nekeisti nuo 1993 metų.

Tas gražiąsias vietas reikia ne tik saugoti, bet ir naudoti, nes per didelis saugojimas gali grėsti ir Trakų ežeryno užžėlimu, miškai turi būti tvarkomi ir valomi, pritaikant žmonėms, tuomet ir turėsime gamtos teikiamą gėrį ir džiaugsmą.

Kodėl pasirinkote eiti į politiką? Kokie pagrindiniai siekiai? Kokie prioritetiniai darbai?

Mano visas gyvenimas buvo gana intensyvus. Turėjau daug darbų, bet pagrindinė sritis tai yra savivalda. Savivaldoje dirbu nuo 1996 metų. Pradėjau kaip seniūnijos reikalų vedėjas, po to buvau Trakų seniūno pavaduotoju (8 metus), vėliau –  Trakų seniūnu (18 metų),Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentu (4 metus). Buvau savivaldybės tarybos narys. Taigi kalbant apie mažąją savivaldą, tikrai nuveikiau maksimaliai tiek, kiek galėjau. Dar neišbandyta mero pozicija, bet manau, kad dar ne vėlu. Pirmas bandymas buvo ne toks ir nesėkmingas, buvau per Trakų rajono savivaldybės mero rinkimus išėjęs į antrą turą.

Manau, kad geriau žmogus tegu išmano vienoje srityje, negu daug ir paviršutiniškai. Todėl noriu gilintis į tai, ką geriau sugebu ir moku – dirbti kryptingai.

Seime dirbu kultūros ir Ateities komitetuose tai atitinka mano buvusią darbo patirtį,  be to socialdemokratų strateginis tikslas ir yra kultūra. Todėl džiaugiuosi, kad galėsiu pabrėžti mūsų kairiosios pusės nuostatų išskirtinumą kultūros srityje. Tikrai nenutolstu ir nuo savivaldos reikalų, stengiuosi gilintis ir domėtis bei teikti pasiūlymus šiai svarbiai Valstybei sričiai.

Kodėl socialdemokratai?

Socialdemokratų partijai priklausau nuo 1995 metų. Kairiuoju mane auklėjo mama, nors tai nebuvo įvardinta. Mokė mane vertinti žmogų ne pagal jo statusą ar turtus, o pagal jo vidinę esmę, pagal jo gebėjimus, pagal tai, kiek jis atneša valstybei pridėtinės vertės, kiek savo energijos atiduoda. O ta energija turėtų būti paskirstoma visiems tolygiai.

Esu nuomonės, kad žmogus privalo dalintis, tai yra taip pat ir krikščioniška vertybė. Kai Žmogus dalinasi tuo, kuo gali - mintimis ar materialiais dalykais – yra didelė vertybė, ypatingai šiais sunkiais laikais.

Koks žmogus Jums yra autoritetas/siekiamybė?

Geriausia pasaulietinė knyga Lietuvoje yra konstitucija, nors niekaip nepasiekiame, kad visi vienodai į ją žiūrėtume ir vertintume, o pirmapradė visų knygų knyga, iš kurios visi kiti sėmėsi idėjų, yra biblija. Atrodo, viskas paprasta.

Daug rašytojų ir knygų herojų galėčiau išvardinti: Antuano de Sent Egziuperi (knygos „Mažasis princas“ autorius), Dostojevskio kunigaikštis Myškinas... Galima tęsti. Tačiau labiausiai imponuojantis visų laikų žmogus yra motina Teresė. Ji viską darė su neįsivaizduojamu atsidavimu. Nebijojo nei raupsuotųjų, nei nusikaltėlių, viską, ką galėjo gyvenime, atidavė žmonėms, kuriems labiausiai to reikėjo.

Kokios ateities palinkėtumėte visiems?

Gyvenome pasaulyje, kuris buvo gana saugus, gyvenimo gerovė kilo, daug keliavome, tačiau šiandien visiems norėčiau palinkėti saugios ateities. Kad tas pasaulis nesujudėtų dar labiau, kaip jis juda dabar. Nieko nėra blogiau už karus, marus.

Linkiu mums visiems būti šviesesniems, daugiau optimizmo. Nes tas drugelio sindromas veikia, o trūksta, atrodo, tiek nedaug.

Saugumo, optimizmo ir gerumo.

 

Parengė Sigita Mykolaitytė

Close