Juozas Olekas. Svarbiausi Europos Parlamento kovo plenarinės sesijos sprendimai

Juozas Olekas. Svarbiausi Europos Parlamento kovo plenarinės sesijos sprendimai

Tęsiant darbą Europos Parlamente (EP), šią savaitę dirbome plenarinėje sesijoje Briuselyje.

Trumposios plenarinės sesijos metu, kuri vyko trečiadienį ir ketvirtadienį, diskutavome ir priėmėme sprendimus skirtingose politikos srityse. Taip pat, dalyvavau Briuselyje vykusiose Baltarusijos Laisvės dienos palaikymo akcijose, kurių metu siuntėme palaikymo žinutes politiniams kaliniams ir Europos Parlamente ištiesėme Baltarusijos vėliavą, skirti palaikyti Baltarusijos žmonių kovai už laisvą ir demokratinę šalį.

Plenarinės sesijos metu pritarėme Europos skaitmeninio žaliojo pažymėjimo kūrimo paspartinimui, balsavome už naująją Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystės strategiją, raginome imtis skubių veiksmų jūrų taršai mažinti bei paraginome Komisiją imtis veiksmų dėl ES teisinės viršenybės principų laikymosi.

Pritarėme skaitmeninio žaliojo pažymėjimui paspartinimui

Sesijos metu pritarėme paspartinti Europos Sąjungos skaitmeninio žaliojo pažymėjimo priėmimo procesą, kad jau vasarą visi europiečiai galėtų saugiau ir laisviau keliauti Europos Sąjungoje. Šį mėnesį Europos Komisijai pateikus siūlymą sukurti skaitmeninio žaliojo pažymėjimą, kuriame būtų fiksuojami duomenys apie keliautojui atliktus COVID-19 skiepus, testus ar persirgimą virusu.

Mes - socialistai ir demokratai - atkreipiame dėmesį į dvi galimas grėsmes, kurios turi būti atlieptos diegiant šią sistemą. Visų pirma, ypatingai svarbu apsaugoti keliaujančiųjų asmens ir, ypatingai, konfidencialius sveikatos duomenis. Šie duomenys yra klasifikuojami kaip vieni aukščiausios apsaugos reikalaujantys duomenys ir piliečių teisė į šių duomenų privatumą ir saugumą privalo būti išlaikyta visais būdais. Antra, Komisija ir Taryba privalo užtikrinti, kad diegiama sistema nesukurtų diskriminacijos tarp piliečių kurie turėjo galimybę pasiskiepyti ir tų, kurie jos dar negavo. Sistemos veikimas iki tol, kol kiekvienam ES piliečiui bus pasiūlyta galimybė gauti vakciną, turi būti stebimas ir prižiūrimas su didžiuliu atidumu. Rizikuoti, kad šie pažymėjimai sukurs dar vieną nelygybę COVID-19 kontekste - negalime.

Už šį sprendimą pagreitinti procesą balsavo 468 parlamentarai, tad šis klausimas gavo Europos Parlamento patvirtinimą. Balandžio 26–29 d. rengiamoje EP plenarinėje sesijoje ketinama balsuoti dėl europarlamentarų pasiūlytų pakeitimų, taip pat dėl derybų su ES Taryba mandato. Už klausimo svarstymą atsakingas EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas galės prašyti derybų koordinavimą perleisti jo žinion. Galiausiai suderintą tekstą turės patvirtinti visas Europos Parlamentas ir ES Taryba. To tikimasi ne vėliau kaip birželį.

Balsavome už naują ES ir Afrikos partnerystės strategiją

Europa ir Afrika turi nutolti nuo donorų ir gavėjų santykių, kadangi mes matome gilesnius dviejų žemynų santykius. Ilgą laiką bendradarbiavimas tarp Europos ir Afrikos buvo grįstas „paramos tiekėjo“ santykiu, bet norėdami sukurti reikšmingą bendradarbiavimą, turime užtikrinti, kad mūsų bendradarbiavimo strategija visų pirma matytų Afriką kaip lygiavertę partnerę. Už naująją ES ir Afrikos partnerystės strategiją balsavo 460 parlamentarai ir ji buvo priimta.

Strategijoje pabrėžiame, kad užtikrinti šiam lygiaverčiam bendradarbiavimui, turime sutelkti dėmesį į švietimą, įskaitant mokytojų rengimą, mažinant mokyklos nebaigimo lygius ir skatinant lyčių lygybę. Ypatingai aktualu atkreipti dėmesį ir į sveikatos priežiūros ir nacionalinių sveikatos sistemų stiprinimą. Tai gali būti pasiekta, užtikrinant, kad mūsų bendradarbiavimas yra grįstas lygiavertiškumu ir vienodomis sąlygomis, įgalinant Afriką.  Mūsų lūkesčiai dėl būsimos ES ir Afrikos strategijos taip pat apima ilgalaikę ES finansinę ir techninę paramą Afrikos šalims, siekiant paskatinti prisitaikymą prie klimato. Europa turi remti Afrikos regioninę integraciją, siekdama galiausiai padėti sumažinti žemyno priklausomybę nuo užsienio importo.

Raginame imtis skubių veiksmų jūrų taršai mažinti

Kad sumažėtų jūrų ir vandenynų tarša, būtina gerinti atliekų surinkimą ir iš esmės sumažinti plastiko naudojimą žuvininkystėje. Vos 1 proc. vandenyne esančio plastiko randama vandens paviršiuje, o likusi dalis nusėda jūros dugne. Į jūrą išmestos šiukšlės, ypač mikroplastikas ir nanoplastikas, kelia didelę grėsmę ne tik daugeliui jūrų gyvūnų rūšių, bet ir žvejams bei vartotojams.

Šiukšlių klausimas yra svarbus siekiant atkurti jūrų ir pakrančių ekosistemas, užtikrinant klimato pusiausvyrą ir ekonominės veiklos, įskaitant žvejybą, plėtrą. Už jūrą teršiančių šiukšlių, kurios aiškiai matomos pakrantėse, slypi daug didesnio masto tarša. Mokslininkai jau rado mikroplastiko pėdsakų Alpių ir Arkties sniegynuose. Žvejybos sektoriui šiukšlės kainuoja 1–5 % visų pajamų.

Norint kovoti su šiukšlėmis ir reaguoti į jų poveikį žuvininkystei, reikia atsižvelgti į atliekų gyvavimo ciklą, jų ryšį su vandens ciklu. Tam reikia veiksmingesnės teisės aktų sistemos, holistinio ir visapusiško požiūrio. Europos Sąjunga turi atitinkamą teisės aktų sistemą, kuria siekiama mažinti jūros taršą šiukšlėmis. Šie teisės aktai turi būti išplėsti, ir stiprinami. Taip pat reikia remti pastangas perdirbti žvejybos įrankius, atlikti mokslinius tyrimus dėl žvejybos įrankių projektavimo. Turi būti dedamos pastangos Europos lygmeniu ištirti plastiko nanodalelių patekimą į ląstelinį organizmą.

Reikia kuo skubiau koordinuotai paremti privačių šiukšlių rinkimo jūroje iniciatyvas, remti šiukšlių identifikavimo programas. Visi turi prisiimti individualią ir kolektyvinę atsakomybę už jūrų būklę, tačiau reikia imtis Europos lygmens veiksmų siekiant apsaugoti mūsų jūras ir neleisti, kad šiukšlės nevaldomai kauptųsi.

Raginame Komisiją imtis veiksmų dėl teisės viršenybės principo laikymosi ES šalyse - narėse

Raginame Komisiją taikyti principą, leidžiantį pristabdyti ES lėšų skyrimą teisės viršenybės neužtikrinančioms šalims narėms. Reikalaujame laikytis šių metų pradžioje įsigaliojusio reglamento, kuris įpareigoja Europos Komisiją imtis veiksmų, įskaitant ES lėšų skyrimo sustabdymą, kai kuri nors ES šalis nesilaiko teisinės valstybės principo ir dėl to kyla grėsmė patikimam ES lėšų valdymui.

Raginame taikyti minėtą reglamentą ir skirstant ES ekonomikos gaivinimo programos „Next Generation EU“ lėšas. Šalys narės, nepaisančios teisinės valstybės principo, neturėtų naudotis ES lėšomis. Raginame Komisiją taikyti ES biudžeto apsaugos sąlygų taisykles jau dabar ir nelaukti, kol bus priimtos papildomos jų įgyvendinimo gairės. Jei vis dėlto tokių gairių prireiktų, jos turi būti parengtos iki šių metų birželio 1 d. ir pateiktos Europos Parlamentui vertinti.  Šiai rezoliucijai pritarė 529 europarlamentarai ir ji buvo priimta.

Susiję straipsniai

Close