Nuo naujosios Europos Komisijos darbo pradžios prabėgo 100 dienų. Komisija, siekdama sukaupti skirtingų politinių grupių palaikymą, pažadėjo didelį paketą Europai svarbių politinių užduočių ir sprendimų. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų – socialistų ir demokratų – grupės dėka šios Komisijos politinė programa atliepia tikrus žmonių rūpesčius ir lūkesčius. Komisija savo kadenciją pradėjo dėmesį sutelkdama į klimato kaitą, Europinį minimalų darbo užmokestį, lyčių lygybę bei kovą su vėžiu.

Klimato kaita

Daugiausiai dėmesio per pastarąjį pusmetį sulaukęs klausimas – klimato kaita, kuri nebegali likti nepastebėta. Turime pripažinti, kad negalime užmerkti akių prieš ekologinę krizę, kuri yra apėmusi ne tik Europą, bet ir visą pasaulį. Mokslininkai teigia, kad Lietuva nuo pasaulinės klimato krizės ir globalinio atšilimo Europoje kenčia labiausiai, o EP 2019-ųjų pabaigoje paskelbė nepaprastąją klimato padėtį. Štai kodėl pasiūlėme ir siekiame įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, siekiant Europą pavesti klimatui neutraliu žemynu. Iki 2050-ųjų turime pasiekti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį lygų nuliui, o tarpiniu tikslu laikyti iki 2030-ųjų ne mažiau kaip 55%.

Svarbu nepamiršti ir socialinio žaliojo kurso aspekto. Akivaizdu, jog planetos ir žmogaus ribos yra susijusios. Jos nubrėžia liniją tarp senojo pasaulio, kuriame siautėja nevaržomas, visose srityse dominuojantis godumas, bei naujojo, kuriame gerovė sąžiningai padalinta visiems, kuriame vyrauja žmonijos ir gamtos harmonija. Oro užterštumas Europoje yra didžiausias aplinkos sveikatos rizikos veiksnys, sukeliantis apie 80% žmonių širdies ir kraujagyslių ligų bei plaučių vėžį. Oro tarša daro didelę įtaką vaisingumui, nėštumui, naujagimiams ir vaikams. Klimato krizė jau dabar labiausiai veikia silpniausius ir pažeidžiamiausius.

Taip pat, mūsų priešakyje koronavirusas – naujas iššūkis, su kuriuo susiduriame Europoje ir pasaulyje. Vienydami šalių – narių pasirengimą ir viruso kontroliavimą turime siekti apsaugoti visus žmones ir, nepamiršti, kokias pasekmes virusas turės mūsų ekonomikai. Viruso kirtis ekonomikai gali ir apsunkins kovą su klimato kaita. Bet šiuo metu telkiame jėgas į mokslo finansavimą ir vakcinos tyrimus rėmimą, dalinimąsi medicinos atsargomis Europoje ir, svarbiausia, nedelsiant apsaugoti darbuotojus, sudarant reikalingas sąlygas ir užtikrinant socialinę apsaugą.

Negalime rizikuoti sukurti visiškai naują nelygybę ar išgirdę junginį „klimato kaita“, numoti ranka. Jau dabar mūsų ūkininkai susiduria su didžiulėmis klimato problemomis dėl sausrų ar lietaus, kuris laukus paverčia neįmanomais dirbti. Jau dabar mūsų žmonės susiduria su nepataisomais sveikatos padariniais, kurie sukeliami klimato krizės. Jei šią problemą paleisime iš rankų, jos nesukontroliuosime, padariniai tiek žmonijai, tiek pasauliui bus neišvengiami ir nepataisomi.

Komisija per pirmuosius tris mėnesius sukūrė visapusišką strategiją, kurios tikslas suteikti ES ekonomikai konkurencinį pranašumą prieš konkurentus pasaulyje, ypatingai Kiniją ir JAV, kartu padedant sustabdyti globalinį atšilimą. Per ateinančius tris dešimtmečius ES ekonomika – nuo žemės ūkio iki energijos – turės tapti visiškai kitokia.

Minimalus atlyginimas

Taip pat, kitas ypatingai svarbus aspektas – sąžiningas Europinis minimalus atlyginimas. Daugiau kaip trečdalis Europos gyventojų jaučia nuolatinį finansinį nesaugumą – 39,4% europiečių yra nepasirengę susidurti su netikėtomis išlaidomis, t. y. beveik kas antras žmogus yra finansiškai pažeidžiamas. Turime stabdyti skurdą ir socialinę atskirtį bei sumažinti viduriniosios klasės nykimo tempus. Europos socialinių teisių ramsčio principų perkėlimas į realybę, į šalių – narių teisė aktus šiuo metu yra vienas iš Europos prioritetų.

Komisija per pirmąsias 100 dienų pažadėjo pasiūlyti teisines priemones užtikrinančias, kad kiekvienas ES darbuotojas gautų teisingą minimalų atlyginimą. Džiaugiuosi, kad dar vienas ilgametis Europos socialdemokratų klausimas buvo įtrauktas į šios Komisijos darbotvarkę. Komisija pradėjo konsultacijas bloke su vyriausybėmis ir socialiniais partneriais. Kai kurioms šalims baiminantis, kad jų ilgametės veikiančios sistemos bus pakeistos, galime nedelsdami atsakyti – veikiančios sistemos bus apsaugotos, o, galbūt, jų teigiamas pavyzdys bus panaudotas siekiant padėti šalims, kurios vis dar negeba užtikrinti padoraus, pragyvenimui reikalingo minimalaus darbo užmokesčio, kuris Europoje skiriasi nuo 312 eur. iki daugiau nei 2000 eur. per mėnesį.

Akivaizdu, kad skirtingose šalyse pragyvenimo ir kasdienių išlaidų sąnaudos yra skirtingos, bet Europoje atėjo laikas imtis visų priemonių, užtikrinti vienodai teisingą Europinę gyvenimo kokybę. Sąžiningas, realijas atitinkantis minimalus atlyginimas yra svarbi šio tikslo dalis.

Kova su vėžiu

Europinis kovos su vėžiu planas, kuris buvo pristatytas vasarį, yra dar vienas šio 100 dienų akcentas. Prieš prasidedant kadencijai, Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen pažadėjo parengti platų kovos su vėžiu prevencijos, diagnozavimo ir gydymo, išgyvenusiųjų vėžį ir paliatyviosios pagalbos planą, nors tai ir nebuvo žadėta padaryti per pirmuosius 3 mėnesius. Dar vasario mėnesį buvo pristatytos šio plano gairės, o galutinis pasiūlymas pažadėtas iki 2020-ųjų pabaigos.

Taip pat, privačios grupės, dirbančios su kitomis ligomis, siekė atkreipti tokį patį dėmesį, kaip kovai su vėžiu, į kitas ligas, o komisarė Stella Kyriakides pažadėjo, kad vėžio planas taip pat pagerins ir kitų ligų prognozę. Nors kovos su vėžiu ekspertai šį planą vertino teigiamai, neturint pilno plano negalime prognozuoti ar pastangos perkelti kovą su vėžiu į kitą lygį bus rimtos.

Lyčių lygybė

Komisijos pirmininkė per pirmus 3 mėnesius pažadėjo pateikti priemones Europoje siekti lyčių lygybės ir vienodo darbo užmokesčio. Lyčių lygybė yra ne tik visuomenės pagrindas, bet ir būtina vystymosi, skatinimo ir skurdo mažinimo priemonė. Deja moterų diskriminacija vis dar yra giliai įsišaknijusi problema Europoje. Moterų ir vyrų, dirbančių vienodą darbą, vienodu krūviu Europoje, atlyginimai vis dar skiriasi apie 20%, o situacija kai kuriose šalyse ne tik negerėja, bet blogėja.

Noriu atkreipti dėmesį, kad skirtingų lyčių atlyginimų skirtumas nėra vienintelė problema. Į politinę darbotvarkę turime iškelti ir įsišaknijusią kasdienybę, kurios dažnai nepastebime. Moterims vis dar tenka didesnė atsakomybė už vaikų ir vyresnio amžiaus giminaičių priežiūrą. Apskaičiuota, kad per savaitę moterys dirba apie 13 valandų daugiau neapmokamo darbo nei vyrai, o motinos, ypatingai daugiavaikėse šeimose, kurios savo gyvenimą skyrė neapmokamai priežiūros veiklai ir namų ūkio darbui, yra socialinė grupė, kuriai ypatingai gresia skurdas.

Per pirmuosius tris mėnesius buvo pristatyta Lyčių lygybės strategija. Deja, Komisija nepasiūlė jokių konkrečių teisės aktų, o iki 2020-ųjų pabaigos pažadėta parengti privalomųjų priemonių sąrašą. Nors ši galimybė ir buvo praleista, ateityje sieksime užtikrinti, kad būtų imtasi reikalingų žingsnių, ilgametę neteisybę spręsti iš esmės.

Žemės ūkis

Naujasis Lenkijos deleguotas komisaras J. Wojciechowski, kuris man asmeniškai, vykdant komisarų klausymus, pažadėjo, jog iki 2025-ųjų ES tiesioginės išmokos žemdirbiams Lietuvoje pasieks ES vidurkį. Daugiamečiame Europos Sąjungos biudžete bendroji žemės ūkio politika susidurs su daugiau iššūkių nei įprasta. Europos ūkininkai pavargo nuo dešimtmečius trunkančios nelygybės, kai tiesioginės išmokos žemdirbiams Baltijos šalyse siekia tik 54-60% ES vidurkio, o jų žemės ūkio gamybos sąnaudos viršija ES vidurkį daugiau nei 10%. Visas pertvarkas turi lydėti atitinkamas finansavimas, o ypatingai – Europos ūkininkams.

Keldami aukštus maisto saugos, aplinkos apsaugos ir technologinius standartus ūkiams, turime suprasti, kad siekiant šių tikslų, ES mastu reikalingas tvarus ir sąžiningas biudžetas. Komisaras pažadėjo išlyginti tiesiogines išmokas tarp šalių, regionų ir ūkininkų visoje Europoje, dedu visas pastangas apie šį pažadą neleisti pamiršti, bet Prezidento G. Nausėdos pozicija ir darbas Europos Vadovų taryboje šiuo metu yra ypatingai svarbūs, nuo to priklausys kaip bus apginta Lietuvos pozicija šiuo klausimu.

Pirmosios 100 Europos Komisijos darbo dienų parodė, jog Komisija nusiteikusi laikytis nubrėžtų ir prisiimtų atsakomybių. Džiaugiuosi, kad į naujosios Komisijos programą mūsų grupei pavyko įtraukti esminius Europos žmonių lūkesčius ir problemas. Taip pat, pirmosios 100 dienų parodė, kad Europos Parlamentas turi ir toliau nuosekliai užtikrinti kad visa tai, kas pažadėta, nebūtų pamiršta ir prisidėti prie kiekvieno žingsnio, kad gyventojų iškeltos problemos ir mūsų siūlomi jų sprendimai nepaskęstų biurokratijoje ir taptų realybe.