Situacija pasienyje nuolat aptariama Europos Parlamente, iš jo Lietuva sulaukia didelio palaikymo. Susiklosčiusi padėtis kelia ir politinę, ir humanitarinę krizę, nes Baltarusijos apgauti migrantai priversti kentėti ir pasienyje gyventi atšiauriomis sąlygomis. Ir Europos Sąjungos valstybės, ir ES institucijos vieningai remia Lenkijos ir Lietuvos sienų apsaugą. Žvelgiant iš Europos Parlamento į susiklosčiusią situaciją pasienyje, matyti du svarbūs aspektai. Pirmiausiai svarbu sustabdyti A.Lukašenkos pastangas stumti turistus, paverstus migrantais, per ES sienas. Ir antra – padėti tiems žmonėms, kurie jau atsidūrė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.

ES institucijos ėmėsi bendrauti su tomis šalimis, iš kurių atkeliauja migrantai, ir tau jau davė vaisius. Kai kurios valstybės ėmėsi nebeišleisti savo žmonių į Baltarusiją. Didelis spaudimas iš ES pusės daromas skrydžių bendrovėms, kurios transportavo migrantus į Minską. Pavyzdžiui, Turkijos oro linijos atsiliepė į šį kvietimą ir pakoregavo savo planus. Irakas jau siunčia savo lėktuvus pasiskraidinti savo apgautus piliečius iš pasienio.

ES Taryboje buvo sutarta, kad sustiprinamos sankcijos Baltarusijos režimui, atskiriems asmenims ir įmonėms. Taigi Europos Sąjunga aktyviai padeda spręsti mums migrantų krizę.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučiai A.Lukašenkai rodo, kad net tokiomis įtemptomis sąlygomis galima imtis veiksmų įtampai mažinti ir pagelbėti kenčiantiems žmonėms.

Tiesa, ši situacija atskleidė, kad Lietuvos užsienio politikoje yra spragų. Latvijos ir Estijos vadovybė ir užsienio reikalų ministrai buvo informuoti apie A.Merkel skambučius, o Lietuvos užsienio reikalų ministras nežino, kas vyksta. Man keistokai atrodo ministro skundas, kad jam niekas nepranešė apie A.Merkel skambučius. Ši situacija rodo, kad ministras neturi pakankamai gerų kontaktų ir svorio diplomatiniame pasaulyje, todėl kartais lieka užmirštas.

Tačiau nepaisant Lietuvos vidinių problemų, šviesa tunelio gale jau matosi. Europos Sąjunga skiria vis didesnę finansinę pagalbą mūsų sienai sustiprinti. Be to, yra atsiųsti ES ekspertai sienos apsaugai pagerinti. Vienintelė sritis, kur ES neremia, yra sienos statyba. Tačiau mūsų pasieniečiai, padedami Šaulių sąjungos ir Lietuvos karių, sugeba sustabdyti migrantų srautus net ir nesant pastatytoms užtvaroms.

Manau, kad ES sieną galime apsaugoti pasitelkdami įvairias technologijas, suburdami pakankamas pasieniečių pajėgas, kurios ministro pirmininko S.Skvernelio buvo apmažintos. Sienos apsaugai praėjusioji Vyriausybė skyrė nepakankamą dėmesį ir tai nepasitarnavo tam, kad siena būtų geriau saugoma. Tiesa, Lietuvos kariuomenė turi savo paramos planą ir jis yra vykdomas – kariai ateina padėti pasieniečiams. Tad bendromis pastangomis rytinė ES siena šiandien nuo nelegalių migrantų yra apsaugota, o humanitariniais tikslais žmonės yra priimami.

Esu tikras, kad situacija dėl migrantų bus suvaldyta ir mes neturėsim tokių vaizdų, kokie buvo Europos pietuose, kai migrantai atplaukdavo į pietinės Europos šalis. Ten buvo kur kas didesni sienos pažeidėjų srautai.

Mes turime iš ko pasimokyti, Europos Sąjunga jau turi sukaupusi patirties valdant migrantų krizes. Būtent todėl mes gauname savalaikę ES pagalbą, padedančią tvarkytis su migrantų srautais. Padedant ES diplomatijai, į Baltarusiją patenkančių migrantų, taigi ir Lietuvos bei Lenkijos sieną pasiekiančių žmonių, skaičius mažėja, o kai kurie jų jau net grįžta atgal.