Ministras po daugelio blaivaus gyvenimo metų užsuko į barą ir užsisakė konjako. Barmenas jam atnešė taurę degtinės. Ministras: aš juk prašiau konjako. Padavėjas: Koks skirtumas! Veiklioji medžiaga juk ta pati, o pirmą kartą mūsų barą aplankiusiems klientams mes pateikiame pigiausią produktą.

Tikrai nepretenduoju į šio anekdoto autorystę. Tai masiškai kone per vieną dieną socialiniais tinklais išplitęs šiuolaikinis liaudies folkloras, kurio pirminis autorius per tūkstančius pasidalijimų sunkiai beatsekamas. Tai taiklus žmonių atsakas į kartais sunkiai suvokiamus valdančiųjų sprendimus.

Šis įrašas kaip nė joks politinis tekstas ar kritinis pasisakymas iš tribūnos, o įvardija dabartinę situaciją, kaip jaučiasi žmonės, kai „valstiečių“ sveikatos apsaugos ministras vieną po kito imasi eksperimentų su kompensuojamais vaistais. O realiai – eksperimentuoja su mūsų žmonėmis, jų sveikata ir gyvybėmis.

Ir taip nebe pirmą kartą. Kaip tame pigiausios degtinės anekdote, „valstiečiai“ užsimoję žūtbūt Lietuvos žmones gydyti pačiais pigiausiais vaistais. Jiems nesvarbu, kad medikai sutartinai kalba, rašo viešus laiškus apie tai, kad svarbiausia individualiai pacientui pritaikyti vaistai, suderinti su kitais, dažnai būtent šis faktorius lemia gydymo sėkmę, kartais netgi paciento galimybę išgyventi. Juk jeigu pigiausi vaistai išties pasiteisintų, tai racionalieji lietuviai tikrai nešvaistytų pinigų brangesniems.

O realiai – eksperimentuoja su mūsų žmonėmis, jų sveikata ir gyvybėmis.

Nuo spalio 1 dienos turėjo įsigalioti nauja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta gydymo nuo hipertenzijos tvarka, kurioje buvo atsiradusi ir nuostata, kad kompensuojami tik pigiausi vaistai. Sveikatos apsaugos ministerijos ir medikų duomenimis, Lietuvoje hipertenzija serga apie 730 tūkstančių. Taigi, siūlymas gydytis pigiausiais vaistais sujaudino kas ketvirtą šalies gyventoją. Tai iššaukė medikų ir pacientų pasipiktinimo bangą. Internete pasipylė anekdotai.

Ir sveikatos apsaugos ministras sureagavo... Leido hipertenzijos problemų turintiems žmonėms pagyventi iki rinkimų su individualiai parinktais vaistais. Tiksliau, gudriai atidėjo naujos tvarkos įsigaliojimą dar mėnesiui, iki lapkričio 1–osios. O po rinkimų grįš prie savo plano, įsigalios tvarka, pagal kurią bus kompensuojami tik pigiausi vaistai nuo kraujospūdžio, ir tada ministrui jokie anekdotai ar protestai nebaisūs. Jeigu vėl išrinks – tai nors ir tvanas.

Negana to, ministras Aurelijus Veryga ramiu veidu paskelbė, kad tai medikų bendruomenė nesugeba susitarti dėl gydymo tvarkos ir, neva, davė jiems dar mėnesį. Nenoriu vartoti epitetų prieš rinkimus, kad tai nebūtų traktuojama kaip koks nors negražus kalbėjimas apie „valstiečių“ partijos kandidatą. Bet, pasakykit man, prašau, tuos gražius žodžius, kuriais galima būtų nusakyti sveikatos apsaugos ministro poelgį ir tokią taktiką Lietuvos žmonių atžvilgiu. Esu viešai jau kėlęs klausimą – kodėl šis ministras taip nemyli mūsų medikų ir pacientų. Dabar galiu tik jį pakartoti.

Jeigu vėl išrinks – tai nors ir tvanas.

Kitas klausimas – kiek sveikatos apsaugos ministras gali eksperimentuoti su mūsų žmonėmis. Per šios valdžios kadenciją jie nukentėjo keliskart – iš pradžių bandant uždarinėti rajonų gydymo įstaigas, po to vyko eksperimentas pacientams išduodant visus kompensuojamus tik pigiausius vaistus. Vėliau ministras buvo priverstas tą nepasiteisinusią tvarką atšaukti. Tačiau daugybė pacientų skundėsi dėl sušlubavusios sveikatos ir netinkamo gydymo pasekmių. Žinoma, statistikos, kokią žalą žmonių sveikatai ar gyvenimo trukmei padarė tokie eksperimentai, niekas neskelbė.

Per karantiną dėl COVID–19 vėlgi žmonės kelis mėnesius negalėjo gauti gydymo paslaugų. Dėl nesureguliuoto sveikatos įstaigų darbo jie ir po karantino ilgai negalėjo patekti pas medikus. Lietuvoje tuo metu buvo neįprastai ir neatleistinai didelis mirusių žmonių skaičius, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, mirčių – 1100 daugiau.

Medikai patvirtina, kad tuo metu ypač padidėjo širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimų. Lietuva ir taip rekordiškai pirmauja liūdnoje statistikoje didžiausiu mirtingumu dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau vietoje didesnio dėmesio šiai problemai ir sprendimo užbėgant už akių pernelyg dideliam mirtingumui, vėlgi – nauji eksperimentai su pigiausiais vaistais.

O sveikatos apsaugos ministras, jeigu jau atsižvelgia į žmonių nuotaikas, tai tokius eksperimentus turi ne nukelti iki rinkimų ar po rinkimų, o spręsti problemas iš esmės – saugodamas žmonių sveikatą, o ne atvirkščiai.