Kylant nerimui dėl COVID-19 vakcinų platinimo Europoje, galimų „AstraZeneca“ vakcinos šalutinių efektų bei skirtingoms ES šalims - narėms stabdant pastarosios vakcinos naudojimą, kyla grėsmė dėl tolimesnio vakcinacijos nuo COVID-19 plano vykdymo. Lietuvos vyriausybė turėjo galimybę užtikrinti, kad šalį pasiektų dvigubas skaičius „Johnson&Johnson“ vakcinų, deja, to padaryta nebuvo, teigia europarlamentaras Juozas Olekas.
Balandžio 2-ąją Nyderlandai paskelbė sustabdę jaunesnių nei 60 metų asmenų skiepijimą, Vokietija taip pat nustojo skiepyti „AstraZeneca“ vakcina po to, kai buvo nustatytas 31 kraujo krešulių smegenyse atvejis po vakcinacijos jaunesniems žmonėms. Jungtinė Karalystė taip pat paskelbė naujus duomenis: balandžio 2-ąją tokių atvejų skaičius buvo 30, palyginti su penkiais atvejais kovo 18-ąją, o vakar už vaistų reguliavimą atsakinga agentūra apribojo vakcinos naudojimą asmenims, jaunesniems nei 30 metų.
Deja, Vyriausybė pasirinko taupymo strategiją ir vietoje Lietuvai galimų gauti 1,2 milijono vakcinų įsigijo tik 700 tūkstančių. Lygiai tokia pat klaida buvo padaryta ir su „Moderna“ vakcinomis, vietoje galimų 1,86 milijono, buvo įsigyta tik 500 tūkstančių.
Europos vaistų agentūrai pripažinus, kad vakcinos „AstraZeneca“ galimai sukeliama retą šalutinį kraujo krešėjimo efektą, vis daugiau ES šalių - narių riboja ar stabdo vakcinos administravimą. Lietuva turi būti taip pat pasiruošusi tokiam scenarijui, teigia Europos Parlamento narys Juozas Olekas.
„Pilnai pasitikiu mokslininkais, kurie šiuo metu vis dar teigia, kad „AstraZeneca“ yra saugi naudoti, o jos nauda atsveria riziką. Bet kokiu atveju, turime būti pilnai pasirengę užtikrinti ir tolimesnį vakcinų administravimą jei kiltų problemų dėl šalutinių efektų ar tiekimo“, - teigia europarlamentaras Juozas Olekas.
Net ir atsižvelgdamos į Europos vaistų agentūros patarimus, daugelis šalių „AstraZeneca“ vakcina skiepija tik vyresnio amžiaus žmones arba visiškai nutraukia šių vakcinų administravimą. Duomenys rodo, kad Suomija, Prancūzija, Švedija, Estija, Danija, Norvegija, Vokietija, Šiaurės Makedonija, Nyderlandai ir Kanada įgyvendino tam tikrą „AstraZeneca“ vakcinos apribojimą.
Antradienį Europos vaistų agentūros vakcinų strategijos vadovas Marco Cavaleri teigė, kad tarp „AstraZeneca“ skiepo ir kraujo krešėjimo yra ryšys. Šį teiginį patvirtino ir naujos Europos vaistų agentūros išvados. Turime būti pilnai pasirengę pakeisti vieną vakciną kita, ir būti įsitikinę, kad vakcinacijos procesas nenutruks, teigia J. Olekas.
„Šiuo metu „AstraZeneca“ vakcinos sudaro 30% visų Lietuvos COVID-19 gautų vakcinų. Šis skaičius yra didelis ir jei kiltų problemų su vakcina, privalu turėti atsarginį planą. „Johnson&Johnson“ vakcina veikia greičiau, jai reikalingas tik vienas skiepas. Deja, Vyriausybė pasirinko taupymo strategiją ir vietoje Lietuvai galimų gauti 1,2 milijono vakcinų įsigijo tik 700 tūkstančių. Lygiai tokia pat klaida buvo padaryta ir su „Moderna“ vakcinomis, vietoje galimų 1,86 milijono, buvo įsigyta tik 500 tūkstančių. Manau, kad COVID-19 mus gerai pamokė, kad toliau taupyti sveikatos sąskaita nebegalime“, - teigia socialdemokratas J. Olekas.
„Johnson&Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 Europos Sąjungai turėtų būti pradėtos tiekti nuo balandžio 19 dienos, Lietuvą jos turėtų pasiekti taip pat antroje balandžio pusėje. Ši vakcina ypatinga tuo, kad skiepijimas vykdomas viena doze.
Europarlamentaras taip pat pabrėžia, kad Europoje vis plačiau plintant viruso mutacijoms, svarbu užtikrinti, kad kuo daugiau piliečių būtų kuo greičiau paskiepyti ir būtų sudarytas kolektyvinis imunitetas.
„Mokslininkai visame pasaulyje teigia, kad kol nepaskiepysime didžiosios pasaulio populiacijos dalies, tol negalėsime apsisaugoti nuo tolimesnių sparčių viruso mutacijų, o kol virusas mutuos - tol susidursime su vakcinų veiksmingumo problemomis, tolesniu karantinu ir kitais apribojimais. Ši sveikatos krizė mus moko, kad globalus pasaulis reikalauja mūsų visų solidarumo ir sąveikos, be kurių šios problemos neišspręsime“, - teigia J. Olekas.
Šiuo metu Lietuva jau gavo 642 365 vakcinų, tarp kurių 387 465 yra „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina „Comirnaty“ (60,32%), 192 500 „AstraZeneca“ „Vaxzevria“ vakcinų (29,97%) bei 62 400 „Moderna“ vakcinų (9,71%). „Johnson&Johnson“ vakcinos turėtų būti pradėtos tiekti balandžio antroje pusėje.
