J. Olekas. Prėjusi savaitė Europos Parlamente

J. Olekas. Prėjusi savaitė Europos Parlamente

Praėjusią savaitę dirbome Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. Jos metu priėmėme daug svarbių sprendimų, tarp jų – rezoliucijos dėl Europos vaiko garantijų iniciatyvos, COVID testų prieinamumo ir įperkamumo, Skaitmeninio COVID pažymėjimo, Rusijos veiksmų, skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo ir kitų.

Priėmėme rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų iniciatyvos

Palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimo, kurios tikslas – užkirsti kelią vaikų skurdui ir socialinei atskirčiai ir kovoti su ja. Privalome užtikrinti nemokamas ir veiksmingas nepriteklių patiriančių vaikų galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis, tokiomis kaip ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, švietimo ir mokyklinė veikla, sveikatos priežiūra ir bent viena sveiko maisto porcija kiekvieną mokymosi dieną ir sveika mityba bei tinkamu būstu visiems nepriteklių patiriantiems vaikams.

Šia rezoliucija raginame ES ir valstybes nares kovoti su struktūrinėmis problemomis, kurios lemia vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, skatinant kokybišką užimtumą ir socialinę įtrauktį, visų pirma palankių sąlygų neturinčiose grupėse. Galiausiai, raginame valstybes nares teikti pirmenybę nuolatinio gyvenamojo būsto suteikimui benamiams vaikams ir jų šeimoms ir į savo nacionalinius vaiko garantijų sistemos veiksmų planus įtraukti apgyvendinimo sprendimus vaikams, patiriantiems benamystę ir gyvenantiems labai blogomis būsto sąlygomis.

Priėmėme rezoliuciją dėl COVID testų prieinamumo ir įperkamumo

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi Komisijos pasiūlymas dėl Skaitmeninių žaliųjų sertifikatų yra unikali galimybė ir priemonė garantuoti vieną iš kertinių ES piliečių teisių į laisvą judėjimą. Turint tą omenyje, negalima pamiršti piliečių teisių į sveikatą ir lygybę, kurias turi garantuoti nediskriminacinė ES politika. Siekdami iš naujo atverti ES šalių sienas keliavimui, privalome užtikrinti, kad COVID-19 testavimas keliautojams būtų atliekamas nemokamai. Tokiu būdu išvengsime galimos diskriminacijos laisvam judėjimui, kai brangių testų negalintys įsigyti piliečiai, nebūtų diskriminuojami ir galėtų laisvai keliauti.

Priėmėme rezoliuciją dėl Skaitmeninio COVID pažymėjimo

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi norime, kad viena iš pagrindinių ES piliečių teisių į laisvą judėjimą būtų kuo greičiau atgaivinta. Žinoma, turime užtikrinti, kad dabartinėje epidemiologinėje situacijoje šis sprendimas neprisidėtų prie situacijos pabloginimo. Todėl rezoliucijoje atkreipiame dėmesį, kad „ES COVID-19 pažymėjimas“ turėtų būti diegiamas atsargiai, atsižvelgiant į visas galimas problemas. Šis dokumentas įrodytų, kad asmuo persirgo COVID-19, pasiskiepijo arba turi neigiamą testo rezultatą. Mes siūlome, kad pažymėjimas galiotų metus, persirgimo sertifikatas – 90 dienų nuo teigiamo testo, o testo rezultatas – 72 val. (greitojo testo – 24 val.).

Vis dėlto pabrėžiame, kad šis pažymėjimas negali pakeisti kelionės dokumentų ir neturi tapti būtina sąlyga laisvam judėjimui Europoje. Manome, kad ES COVID-19 pažymėjimo savininkams neturėtų būti taikomi papildomi kelionių apribojimai, pavyzdžiui, karantinas, saviizoliacija ar privalomas testavimas. ES šalys turėtų užtikrinti visuotinį, prieinamą, savalaikį ir nemokamą testavimą, kad būtų išvengta neskiepytų asmenų diskriminacijos. Galiausiai esame įsitikinę, kad visos ES valstybės turi pripažinti skiepijimą vakcinomis, kurioms suteiktas ES rinkodaros leidimas, nesvarbu, kurioje ES šalyje išduotas tai liudijantis pažymėjimas.

Priėmėme rezoliuciją dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolio Čekijoje

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi perspėjame Rusiją, kad jos agresyvi politika ir veiksmai turi liautis. Raginame nusiųsti aiškų ES signalą, kad Rusija sumokės didelę kainą, jei savo pajėgų telkimą prie Ukrainos pavers invazija. Esame įsitikinę, kad laikas blokuoti Rusijos dujų ir naftos importą į ES, anuliuoti Rusijos narystę tarptautinėje SWIFT mokėjimų sistemoje, taip pat užšaldyti visų su Rusijos valdžia susijusių oligarchų turtą ir panaikinti jiems išduotas ES vizas. Reikalaujame, kad ES sumažintų savo priklausomybę nuo Rusijos energijos, todėl primygtinai raginame ES institucijas ir visas valstybes nares nebetęsti dujotiekio „Nord Stream 2“ statybos, taip pat reikalaujame nutraukti prieštaringai vertinamų branduolinių elektrinių, kurias stato bendrovė „Rosatom“, statybas.

Apgailestaujame dėl dabartinės ES ir Rusijos santykių padėties, kurią sukėlė Rusijos agresija ir nuolatinis Ukrainos destabilizavimas, taip pat priešiškas elgesys ir tiesioginiai išpuoliai prieš ES valstybes. Taip pat smerkiame 2014 m. Rusijos specialiųjų tarnybų surengtą ginklų sandėlio susprogdinimą Čekijoje. Raginame Rusiją nutraukti vykdomus išpuolius, nubausti atsakingus asmenis ir išmokėti kompensacijas artimųjų netekusioms šeimoms. Galiausiai, dar kartą raginame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti neteisėtai įkalintą opozicijos lyderį Aleksejų Navalną. Rusijos valdžia ir prezidentas V. Putinas yra atsakingi už A. Navalno sveikatos būklę. Raginame ES šalis laikytis vieningos pozicijos ir derinti veiksmus Rusijos atžvilgiu.

Priėmėme rezoliuciją dėl programos Europos horizontas

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi ji sustiprins atsparumą pandemijoms, sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro bei paskatins naujoves. Ši programa ateinančiais 2021-2027 metais ES užtikrins mokslinių tyrimų bei inovacijų finansavimą, susijusį su pasauliniais iššūkiais, tokiais kaip kova su klimato kaita, skaitmeninimas ir COVID-19 pandemija. Programai „Europos horizontas“ skyrėme bendrą 95,5 milijardų eurų biudžetą. Pagal „Europos horizonto“ programą numatyta iki šiol didžiausia ES biudžeto suma skaitmeninimui ir šios srities tyrimams. Galiausiai, bus remiamos novatoriškos mažosios ir vidutinio dydžio įmonės bei tyrimų infrastruktūra. Mums pavyko užtikrinti papildomą 1 milijardo eurų finansavimą baziniams moksliniams tyrimams, kuris bus skirstomas per Europos mokslinių tyrimų tarybą.

Priėmėme rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Indijos santykių

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi pastaraisiais metais ES ir Indijos strateginė partnerystė įgavo pagreitį, o tai rodo atnaujintą politinę valią stiprinti jos strateginį aspektą. Indijos ekonomika – stipri ir auganti, ES yra didžiausia Indijos prekybos partnerė, o Indija yra 9-a pagal dydį ES prekybos partnerė. Atsižvelgdami į tai, rekomenduojame toliau gerinti ir gilinti ES ir Indijos, kaip strateginių partnerių, santykius ir laikytis įsipareigojimo rengti reguliarius daugiapakopius dialogus, įskaitant aukščiausiojo lygio susitikimus. Taip pat, rekomenduojame išnaudoti visas galimybes plėtojant dvišalius santykius tarp dviejų didžiausių pasaulio demokratijų.

Pabrėžiame, kad reikalinga skatinti didesnę sinergiją užsienio ir saugumo politikos srityje, pasitelkiant esamus atitinkamus dialogo mechanizmus ir forumus, įsteigtus pagal ES ir Indijos veiksmų gaires iki 2025 m., ir atsižvelgiant į ES pastaruoju metu teikiamą strateginę reikšmę tvirtesniam bendradarbiavimui saugumo srityje Azijoje ir su Azija, kur Indija atlieka vis svarbesnį ir strateginį vaidmenį. Galiausiai, pabrėžiame, kad svarbu užtikrinti, kad žmogaus teisės ir demokratinės teisės bei vertybės būtų ES bendradarbiavimo su Indija pagrindas ir taip sudaryti sąlygas į rezultatus nukreiptam ir konstruktyviam dialogui ir gilesniam tarpusavio supratimui. Esame susirūpinę dėl iš dalies pakeisto Indijos pilietybės įstatymo (CAA), kuris, kaip nurodo Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, iš esmės yra diskriminacinis musulmonų atžvilgiu ir pavojingai skaldantis.

Priėmėme rezoliuciją dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi dabartinės tarptautinės įmonių pelno mokesčio taisyklės grindžiamos principais, kurie buvo parengti 20-ojo amžiaus pradžioje ir nebetinka ekonomikai, kuri yra vis labiau globalizuota ir skaitmeninė, todėl sudaromos sąlygos įvairaus pobūdžio žalingai mokesčių praktikai, kuri kenkia viešiesiems finansams ir sąžiningai konkurencijai. Valstybėms narėms nekoordinuotai nustačius atskirus skaitmeninių paslaugų mokesčius, kuriems taikomos skirtingos apmokestinimo taisyklės ir kriterijai, padidėja bendrosios rinkos susiskaidymas, sukuriamas didesnis su mokesčiais susijęs netikrumas ir tie mokesčiai yra mažiau veiksmingi, palyginti su bendru Europos lygmens sprendimu.

Todėl raginame iš naujo ir teisingiau paskirstyti apmokestinimo teises beveik tik skaitmeninę veiklą vykdančioms tarptautinėms bendrovėms ir persvarstyti tradicinę nuolatinės buveinės sąvoką, nes ji neatspindi skaitmeninės ekonomikos. Esame susirūpinę dėl siauros problemų apibrėžties, nes tai kelia pavojų, kad bus sukurtos taisyklės, taikomos tik tam tikroms įmonėms bei pabrėžiame, kad pagal naujus skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo sprendimus turėtų būti apmokestinamas pelnas, o ne pajamos. Galiausiai, pabrėžiame, kad pastaruoju laikotarpiu skaitmeninių paslaugų paklausa išaugo dėl poreikio atlikti daug užduočių nuotoliniu būdu COVID-19 aplinkybėmis. Tokių skaitmeninių paslaugų teikėjai atsidūrė palankesnėje padėtyje nei tradicinės įmonės.

Priėmėme rezoliuciją dėl veiksmingesnio ir švaresnio jūrų transporto

Balsavau už šį pranešimą, nes jūrų transportas, naudojantis patį taršiausią kurą rinkoje – mazutą, buvo visiškai pamirštas sudarant Paryžiaus klimato susitarimą ir rengiant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo teisės aktus. Jūrų transportas išmeta 940 mln. tonų CO2 per metus ir jam priskiriama 2,5 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Jei nebus imtasi priemonių, ateityje šio sektoriaus išmetamų teršalų kiekis padidės 50–250 proc. Esama aiškaus ryšio tarp laivų išmetamų dujų ir širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų. Todėl būtina apriboti ir reglamentuoti jūrų transporto išmetamų teršalų kiekį.

Šio pranešimo tikslas – pasiūlyti ES lygmens veiksmų planą, kuriame būtų numatytos konkrečios jūrų sektoriuje išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemonės, spręsti keletą svarbių klausimų, kad jūrų transportas iš tiesų būtų įtrauktas į Europos žaliąjį kursą. Būtina užtikrinti, kad būtų privaloma naudoti iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą kurą ir jį padaryti patrauklesnį. Kuro reglamentavimas turi būti derinamas su laivų išmetamo teršalų kiekio mažinimo priemonėmis. Privalome iš naujo peržiūrėti visą laivų gyvavimo ciklą nuo projektavimo iki išmontavimo. Norint sumažinti jūrų transporto sektoriaus poveikį oro kokybei ir piliečių sveikatai taip pat reikia, kad būtų išmetama mažiau teršalų uostuose ir pakrančių zonose.

Priėmėme rezoliuciją dėl dirvožemio apsaugos

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi dirvožemis yra būtinas aprūpinant maistu, žaliavomis, reguliuojant klimatą, valant vandenį, reguliuojant maisto medžiagas, kontroliuojant kenkėjus. Nors dirvožemis yra labai dinamiškas, jis taip pat yra labai trapus ir neatsinaujinantis, baigtinis išteklius, nes dirvožemio formavimosi greitis yra vienas centimetras per 1 000 metų. Vykdant dabartinę politiką nėra deramai užtikrinama dirvožemio apsauga, tik vidutiniškai mažiau nei ketvirtadalyje ES pasėlių plotų taikoma veiksminga apsauga nuo dirvožemio erozijos. Tuo tarpu 95 proc. mūsų maisto yra tiesiogiai arba netiesiogiai užauginama dirvožemyje.

Rezoliucija pabrėžia dirvožemio apsaugos ir sveiko dirvožemio užtikrinimo svarbą, daugiafunkcinį dirvožemio vaidmenį, būtinybę jį apsaugoti, tvariai valdyti, atkurti ir išsaugoti. Sveikas dirvožemis yra maistingo ir saugaus maisto pagrindas ir būtina tvarios maisto gamybos sąlyga, svarbus veiksnys siekiant Europos žaliojo kurso tikslų.  Dirvožemiui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, ES miškų strategiją, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planą. Dirvožemiui, priešingai nei orui ar vandeniui, nėra taikomi atskiri teisės aktai; todėl rezoliucija ragina Komisiją sukurti bendrą ES teisinę sistemą, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo, kad būtų užtikrinta dirvožemio apsauga ir tvarus naudojimas, šalinant dirvožemiui kylančias grėsmes.

Priėmėme rezoliuciją dėl cheminių medžiagų liekanų Baltijos jūroje

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į Baltijos jūrą buvo išmesta ne mažiau kaip 50 000 tonų įprastinių ir cheminių ginklų, kuriuose yra pavojingų medžiagų. Šios amunicijos irimo procesas yra lėtas ir nuodingos medžiagos palaipsniui patenka į vandenį. Tai kelia pavojų žmonių sveikatai: užteršia maistą, sukelia nudegimus ir apsinuodijimą, kenkia jūrų ekosistemoms ir biologinei įvairovei, taip pat vietos žvejybai. Baltijos jūra yra pusiau uždara, jos vandens apykaita yra lėta, o savaiminio išsivalymo pajėgumai labai maži.

Rezoliucija pabrėžia, kad į Baltijos jūrą išmestų ginklų keliamas pavojus yra pasaulinė problema, galinti turėti nesuspėjamų padarinių ir primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę vadovautis bendradarbiavimo ir solidarumo dvasia siekiant sustiprinti stebėseną, o visas valstybes, turinčias slaptos informacijos apie ginklų paskandinimą ir tikslią jo vietą, išslaptinti šią informaciją ir leisti valstybėms, Komisijai ir Europos Parlamentui skubiai su ja susipažinti. Komisija raginama užtikrinti pakankamą finansavimą moksliniams tyrimams ir veiksmams, kurių reikia imtis siekiant pašalinti Baltijos jūroje išmestos amunicijos keliamą pavojų.

Close